Saugus ir efektyvus gydant ūminio ir lėtinio skausmo gydymas

Skausmas net ir dabar, modernių farmacijos technologijų laikais, kaip ir prieš šimtmečius, išlieka pačia opiausia medicinos praktikos problema ir žmonijos egzistencijos iššūkiu. Naujausi epidemiologiniai tyrimai rodo, kad ne mažiau kaip vienas ir penkių Europos Sąjungos gyventojų, nepaisant šiuolaikinės medicinos prieinamumo, nuolat kenčia lėtinį skausmą, dėl kurio pastebimai sumažėja ar net prarandamas darbingumas, labai blogėja gyvenimo kokybė.

Apie 80 proc. lėtinio skausmo atvejų lemia reumatiniai griaučių raumenų sistemos pažeidimai, apie 10 proc. – onkogeninės ligos, kitą dalį – retesnėms priežastys. Įvertinusi labai didelę neigiamą lėtinio skausmo įtaką visuomenės sveikatai, ekonominei ir dvasinei gerovei bei gyvenimo kokybei, Pasaulio sveikatos organizacija lėtinį skausmą pripažino savarankiška liga, atskira nozologiją, o lėtinio skausmo kontrolę – didžiulės svarbos mokslinės ir praktinės medicinos uždaviniu.

Ne mažiau aktualus praktinei medicinai ir ūminis skausmas. Jis dažniausiai būna susijęs su traumomis, chirurginėmis operacijomis, medicininėmis gydomosiomis ar diagnostikos intervencijomis.

Ūminiam ir lėtiniam skausmui malšinti dažniausiai vartojami analgetikai ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Jei skausmas ūminis ir nelabai stiprus, dažniausiai šių preparatų užtenka ligonio kentėjimams pašalinti ar sumažinti. Lėtinio skausmo gydymas yra daug sudėtingesnis, apima vaistų ir priemonių kompleksą, kurį sudaro analgetikai, NVNU, psichotropikai (antidepresantai, neuroleptikai, antikonvulsantai, elektrofiziologiniai metodai ir kt.).

NVNU dažniausiai yra pirmojo pasirinkimo vaistai gydant įvairios etiologijos ir formos skausmą, nes jie: efektyviai ir greitai slopina uždegimą (dažniausią skausmo priežastį), patogūs vartoti, santykinai saugūs (ypač jei vartojami neilgai).

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 5, 2010