Parkinsono ligos gydymas

Doc. dr. Antanas Vaitkus,
LSMU Neurologijos klinika

Parkinsono liga – tai progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuria dažniausiai suserga 50–79 metų amžiaus žmonės. Daugiau kaip pusė pagyvenusiųjų virš 85 m. taip pat turi parkinsonizmui būdingų simptomų. Šie duomenys nurodo, kad amžius yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių išsivystyti šiai ligai, nes su amžiumi ženkliai didėja sergančiųjų skaičius. Visose amžiaus grupėse šios ligos paplitimas yra 10–20 atvejų 100 000 gyventojų, o tarp 70–80 metų amžiaus žmonių – 200 atvejų 100 000 gyventojų.

Dopamino metabolizmą veikiantys vaistai

Medikamentinio gydymo tikslas – atkurti cheminę pusiausvyrą pamatiniuose mazguose. Norint sumažinti pamatiniuose mazguose cholinerginį aktyvumą galima aktyvuoti juodosios medžiagos dopamino receptorius arba slopinti acetilcholino receptorius. Yra įvairių cheminių medžiagų, kuriomis galima vienaip ar kitaip paveikti dopamino metabolizmą.

Šios grupės vaistai yra šie:

·L-Dopa – didina dopamino sintezę;

• selegilinas – slopina dopamino katabolizmą;
• amfetaminas – stimuliuoja dopamino išsiskyrimą;
• bromokriptinas, ropinirolis ir pramipeksolis – tiesiogiai stimuliuoja dopamino receptorius;
• amantadinas – blokuoja atgalinį įsiurbimą ir didina dopamino išsiskyrimą.

Dopamino agonistų veikimo mechanizmas

Dopamino agonistai efektyviai mažina pagrindinius PL simptomus: tremorą, bradikineziją ir rigidiškumą. Jie taip gali atitolinti arba sumažinti motorines fliuktuacijas ir diskinezijas, sukeltas levodopos vartojimo. Manoma, jog jie pasižymi neuroprotekciniu poveikiu. Dopamino dekarboksilazė konvertuoja L-Dopą į dopaminą, kuris saugomas sekretuojamose pūslelėse ir gali išsiskirti iš pamatinių mazgų. L-Dopa realiai absorbuojama iš virškinamojo trakto. Naudojant dideles dozes apie 1 proc. pereina hematoencefalinį barjerą. Didelė L-Dopa dozė gali sukelti pirmą poveikį. L-Dopa skyla dopa dekarboksilazės kepenyse ir periferijoje į dopaminą. Ji išsiskiria su šlapimu nepakitusi ar susijungusi su glukoronilo sulfatu. Didžiausia L-Dopa dalis konvertuojama periferijoje į norepinefriną ir epinefriną. L-Dopa gana veiksmingai sumažina ar pašalina daugumą Parkinsono ligos simptomų. L-Dopa palankiai veikia bradikineziją ir rigidiškumą, o tremoras pastebimai mažėja vartojant pastoviai. L-Dopa mažiau veiksminga posturaliniam nestabilumui ir eisenos pakitimams mažinti, nes tai reguliuojama kitų neuromediatorių. L-Dopa pakeičia judesius, didindama judesių apimtį ir kartu pagerina sergančiųjų gyvenimo kokybę, ypač žinant, kad elgesio sutrikimai populiacijoje pasireiškia 20–25 proc.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2011 Nr. 6