Vaistinių tinklai džiaugiasi: klientų – mažiau, o pelnas – didesnis! Kaip tą vertina vaistinių klientai ir Valstybinė ligonių kasa?

2017-02-09

Virginija Grigaliūnienė

 

Tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“ Lietuvoje atliko gyventojų apklausą ir praėjusių metų pabaigoje pateikė išvadas, rodančias paradoksalią situaciją: 2016 metais vaistinėse klientų apsilankė mažiau nei užpernai, bet prekių buvo nupirkta kur kas daugiau! Kitaip sakant, vaistinių pelnas sėkmingai augo. Ir atrodo, kad jį didino ne tiek augančios vaistų kainos ar didėjusi vaistų paklausa, o kitos rūšies, ne gydymuisi, skirtos prekės, kuriomis prekiaujama vaistinėse. Pavyzdžiui, kosmetika, maisto produktai, higienos reikmenys ir t. t. Pabrėžtina, kad gyventojų apsilankymo vaistinėse statistikos rodikliai mąžta jau ketveri metai iš eilės, ir ne tik Lietuvoje tokia situacija atitinka bendrą Baltijos šalių vidurkį.

Valstybinė ligonių kasa nesiima vertinti, gerai tai ar blogai, kad vaistinių lentynose galima rasti ir su gydymu nesusijusių prekių, tačiau akcentuoja, kaip vaistinėje sutaupyti: tereikia rinktis pigesnius generinius, nė kiek kokybe etiniams vaistams esą nenusileidžiančius vaistinius preparatus.

 

Vidutinės mėnesio išlaidos vaistinėje – 28 eurai

Rinkos tyrimo bendrovė, remdamasi tyrimo rezultatais, apskaičiavo, kad vidutiniškai per mėnesį vaistinėje pernai vienas gyventojas išlaido 28 eurus, taigi 4 eurais dagiau nei 2015 metais. Pusė šios sumos, arba 14 eurų, esą buvo skiriama maisto papildams, kosmetikai bei higienos prekėms. Kaip tyrimo metu vykdytų apklausų metu patvirtino vaistinių klientai, ne vaistams, o kitoms vaistinių prekėms jie išleido 46 proc. daugiau pinigų nei užpernai.

Svarbiausias lūkestis – gauti geriausią pasiūlymą

Anot tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ paslaugų mažmeninės prekybos tinklams vadovės Baltijos šalims Žanetos Simonaitytės, daugumai Lietuvos vaistinių pirkėjų svarbiausia yra gauti patį geriausią pasiūlymą.

„Didžiausia dalis, arba apie 57 proc. vaistinių klientų, tvirtina, kad žvalgosi mažiausių kainų, o 27 proc. vaistinės klientų daugiausia dėmesio skiria akcijoms, – teigė Ž. Simonaitytė. – Pabrėžtina ir tai, kad vaistinių klientams labai svarbu patogi vaistinės vieta, kad aptarnautų patikimas vaistininkas, kad būtų teikiamos patikimos rekomendacijos ir garantuojamas pakankamas asortimentas.“

Vyraujant tokioms nuotaikoms, nepraranda reikšmės lojalumo programos bei kortelės, nes jos vaistinėms suteikia daugiau išskirtinumo pigesnių vaistinės prekių ieškančių žmonių požiūriu.

Anot rinkos tyrimų bendrovės atstovės, vaistinių tinklų sprendimas plėsti asortimentą ne vaistais, o maisto papildais bei įvairiais kūno priežiūros produktais po truputį gaivina ir susidomėjimą elektronine prekyba.

Ž. Simonaitytė pabrėžė, jog 2016 metais apie apsipirkimą internetu teigiamai atsiliepė per 36 proc. vaistinės klientų, arba 4 procentiniais punktais daugiau nei užpernai. Iš minėtų 36 proc. net 8 proc. respondentų patvirtino, kad tikrai pirks internetu ir ateityje, o 28 proc. respondentų – kad nusiteikę tai vėl pabandyti.

Kategoriškai prieš internetinę prekybą nusiteikusių vaistinių klientų skaičius pernai sumažėjo – 2015 metais tokių buvo apie 48 proc., o 2016 metais – 42 proc.

Populiariausios vaistinių elektroninėse parduotuvėse parduodamos prekės yra maisto papildai, vitaminai, kremai, dantų pasta, higienos priemonės ir kūno kosmetika.

Vaistinių klientų nuomonė

Ar rinkos tyrimų bendrovės pateiktas išvadas patvirtina ir vaistinių klientai? Apsilankėme atsitiktinai pasirinktose vaistinėse ir pakalbinome tuo metu jose sutiktus klientus.

 

Plačiau skaitykite „Farmacija ir laikas“ žurnale Nr. 1, 2017

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.