Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė: „Būtina keisti ydingą supratimą, kad brangesnis vaistas yra veiksmingesnis“

2017-02-09

Nuo sausio 2 dienos sveikatos apsaugos viceministre pradėjo dirbti buvusi Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė. Kadangi viena viceministrės kuruojamų sričių yra farmacija, farmacijos politikos formavimas, „Farmacijos ir laiko“ žurnalas viceministrei uždavė keletą klausimų, kokių pokyčių šalies farmacijos specialistams tikėtis, ko laukti artimiausioje ateityje.

 

Viceministre, kokie Jūsų pirmieji pastebėjimai pradėjus eiti naujas pareigas – kas, Jūsų akimis, šiandien sveikatos sistemoje ir konkrečiai farmacijos srityje yra negerai, kas kliūva labiausiai?

Šiandien turbūt didžiausios problemos, su kuriomis susiduriame, yra vaistų kainos, vaistų prieinamumas, jų įperkamumas, taip pat neracionalus vaistų vartojimas. Noriu pabrėžti, jog vaistai dažnai yra vartojami toli gražu ne patys efektyviausi ir reikalingiausi. Apibendrindama tai, ką paminėjau, pasakysiu, kad stokojama bendro supratimo apie vaistą, apie vaisto vertę – tai yra didžiulė problema. Iš patirties žinau, kad žmonės neretai pamiršta svarbiausią dalyką – kad vaistai turi būti efektyvūs, vaistai turi gydyti, kad lygiai tokio paties poveikio vaistus galima įsigyti už kur kas mažesnę kainą ar priemoką. Taigi šią informaciją tarp pacientų reikia skleisti kuo plačiau. Tik tą žinodami pacientai ilgainiui pakeis nusistovėjusią neteisingą nuostatą, kad geresnis, veiksmingesnis yra brangesnis vaistas.

Problemos, kurias išvardijote, daugiau susijusios su pacientų, vaistų vartotojų, elgesiu. O kas, Jūsų nuomone, taisytina iki šiol vykdytoje farmacinės veiklos, sveikatos politikoje?

Akivaizdu, kad kuo greičiau turi būti nustatytos gairės, kokia yra mūsų vaistų politika, ko mes ja siekiame. Svarbu nubrėžti, ar tam tikroms ligoms gydyti vaistai vartojami tinkamai ir tie, kurie konkrečiu atveju turėtų būti vartojami. Būtina kuo skubiau tobulinti tvarką, kad visiems pacientams būtų vienodai prieinami efektyvūs vaistai, ypač sergantiems sunkiomis ligomis, nes tik taip įmanoma pagerinti sveikatos rodiklius.

Gal jau numatyta, kaip šias problemas galima išspręsti?

Kaip tik šiuo metu rengiamos vaistų politikos gairės, numatytos Vyriausybės programoje, bus numatytos priemonės, kaip minėtas problemas efektyviai spręsti. Mūsų tikslas – gydytojams įdiegti nuostatą, kad tos pačios terapinės vertės vaistai daro tokį patį terapinį poveikį, taigi kad gydytojai, skirdami pacientams vaistus, jaustų atsakomybę ir parinktų pigesnius tokios pačios terapinės vertės preparatus, nes jiems patikėta labai svarbi misija – skirstyti visuomenines lėšas. Labai norėtųsi, kad atsakingai dirbtų ir vaistininkai, t. y. parinktų pigesnius vaistus, su mažesnėmis priemokomis, nes kol kas pacientų permokos už tokios pačios terapinės vertės vaistinius preparatus sudaro didžiules sumas. Kitaip sakant, pacientai įsigyja tokios pačios terapinės vertės vaistus, tačiau sumoka kur kas daugiau, nei galėtų sumokėti.

Naujasis sveikatos apsaugos ministras profesorius Aurelijus Veryga neseniai viešai deklaravo, kad Lietuvoje reikia sukurti tokią konkurencinę aplinką, kad rinkoje neapsimokėtų būti brangiems vaistams. Kaip ketinama tą įgyvendinti? Kokių priemonių planuojate imtis, kad vaistai pagaliau pradėtų pigti?

Tikslą pasiekti padėtų vaistų kainodaros keitimas (atsižvelgiant į vaisto buvimo rinkoje ciklą, kai sukurtas vaistas su vieno gamintojo pasiūlyta kaina ateina į rinką, vėliau, pasibaigus patento laikotarpiui, kai tą pačią veikliąją medžiagą pradeda gaminti daug gamintojų, – dėl konkurencijos vaisto kaina mažėja). Šalyse, kuriose įdiegta efektyvi vaistų kainodara (Lietuvoje taip pat yra keli atvejai), atėjus į rinką generiniams vaistams, tos grupės vaistų kaina tesiekė tik apie 5 proc. buvusio patentinio vaisto kainos! Taigi stengsimės, kad visais etapais, kai vaistai yra rinkoje, būtų taikomos skirtingos – pačios efektyviausios – vaistų kainodaros priemonės, kurios padėtų ženkliai sumažinti vaistų kainą. Be abejo, labai svarbu diegti ir supratimą, kaip vaistus vartoti racionaliai, tai skatintų gydytojus skirti pacientams tos pačios terapinės vertės, tik pigesnius vaistinius preparatus – tada atsirastų pigesnių vaistų paklausa, o kartu sumažėtų ir jų kaina. Dabar gaji suformuota nuomonė, kad pigesni vaistai yra ne tokie veiksmingi, todėl jie nėra populiarūs. Tai būtina kuo greičiau keisti.

Jei gyventojams įkalta į galvą, kad geriau veikia brangesni vaistiniai preparatai, greitai tokių įsitikinimų pakeisti turbūt negalima tikėtis...

Iš tiesų, pacientams labai stinga žinių, teisingo suvokimo. Ir nieko keista – šiais laikais vyrauja vartotojiškas požiūris į vaistus, neįsigilinant į labai svarbų dalyką, jog ta pati vaisto molekulė kitokia būti negali, vadinasi, ji sukelia ir tokį patį gydomąjį efektą. Taigi kyla elementarus klausimas – koks tikslas už vaistus tiek daug permokėti? Juk paprastai permokama ne už terapinę vertę, o už kitokios formos tabletes, kitokios spalvos, galbūt patraukliau atrodančią pakuotę ir panašiai. Kai gyventojai įsisąmonins, kad pigesni vaistai nėra prastesni, situacija pasikeis, mažiau išlaidų bus ir jiems, ir valstybei. Žinoma, tam reikės laiko.  

 

Plačiau skaitykite „Farmacija ir laikas“ žurnale Nr. 1, 2017

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.