Vaistų kainos ir efektyvumo santykis. Ar tikrai jis – paciento sveikatos naudai?

2017-08-24

Virginija Grigaliūnienė

 

Balandžio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybės paviešinti planai žūtbūt sumažinti vaistų kainas plačiajai visuomenei, regis, turėjo patikti. Vis dėlto aiškėja, kad tokie valdžios sprendimai, jei jie bus palaiminti Seime, gali pirmiausia atsigręžti prieš pačius pacientus. Kodėl? Nes šie bus priversti rinktis: arba iki tol vartotus vaistus keisti į pigesnius (nes, kaip žadama, bus kompensuojami tik pigiausi vaistiniai preparatai), arba... gerokai patuštinti savo piniginę ar net „kojinę“. Mat jei pacientas pageidaus ir toliau gydytis tais pačiais organizmo gerai toleruojamais brangesniais vaistais, gydymosi kaštai gerokai išaugs. Nes, pirma, tuos vaistus teks pirkti už visą kainą (kadangi jie bus išbraukti iš Kompensuojamųjų vaistų sąrašo), antra, šie vaistai dar ir pabrangs, nes nuo 5 iki 21 proc. ūgtels pridėtinės vertės mokestis (PVM), kadangi lengvatinis PVM tarifas taikomas tik kompensuojamiesiems vaistiniams preparatams.

Kyla klausimas: ar išties SAM vadovybė, versdama pacientus pereiti prie gydymosi pigesniais vaistiniais preparatais, gerina sveikatos apsaugą ir taupo valstybės pinigus? Juk tikrai ne visada ligoniui gali būti vienodai veiksmingi ir ne mažiau efektyvūs pigūs vaistai – ar kas skaičiavo, kiek nuostolių valstybė gali patirti, jei pigesniais preparatais pradėti gydyti sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantys pacientai vienas paskui kitą atsidurs ligoninių stacionaruose? Ir ar socialiai teisinga neleisti pacientams pasirinkti gydytojo rekomenduoto organizmui tinkamiausio vaistinio preparato, vietoj jo peršant gydymąsi pačiais pigiausiais vaistais? Taigi ar vaistų kainų reforma nepradėta vykdyti iš kito galo?

 

Pokyčiai drebina farmacijos rinką

Dar balandžio pradžioje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga susitiko su Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininke Vida Augustiniene bei kitais asociacijos nariais ir aptarė vaistų kainų mažinimo kryptis bei ministerijos inicijuojamus projektus (numatytus teisės aktų pakeitimus). Tada ministras paprašė pacientų organizacijų atstovus padėti skleisti informaciją, kad gydo vaisto veiklioji medžiaga, o ne pakuotė, tablečių spalva, gamintojas ir pan., todėl esą labai svarbu, kad pacientai rinktųsi pigiausią tos rūšies vaistą (su ta pačia veikliąja medžiaga).

„Šiuo metu situacija šalyje yra labai prasta, tad turime nedelsiant imtis priemonių. Dar tikrai ne visi žmonės žino, kad renkantis pigiausią vaistą galima sutaupyti nemažą pinigų sumą, tad visoms pacientų organizacijoms svarbu informuoti žmones“, – tokius ministro A. Verygos žodžius anuomet išplatino SAM Ryšių su visuomene skyrius.

Esą jei visos pacientų organizacijos objektyviai, sąžiningai ir besąlygiškai informuotų apie tai, kodėl svarbu rinktis pigesnius vaistus, kai jų gydomosios savybės yra lygiai tokios pačios, būtų galima pasiekti labai gerų rezultatų – per metus sutaupyti keliasdešimt milijonų eurų!

Ministras tuomet akcentavo, jog tai yra mažiausia, ką gali padaryti pacientų organizacijos – objektyviai šviesti ir sąžiningai informuoti pacientus apie galimybę pasirinkti pigiausią vaistą. Kitaip tariant, žmogiškai pasakoti apie tai, kad generiniai vaistai yra tokie pat kokybiški, kaip ir patentiniai, originalūs.

 

SAM parengti su vaistų kainų mažinimu susiję projektai

Vienas iš Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų projektų – kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų skaičiavimo tvarkos vieno punkto pakeitimas, kurio tikslas – sumažinti pacientų priemokas.

Skubų tokio projekto parengimą, anot SAM vadovų, lėmė atlikta 2017 metų Kompensuojamųjų vaistų kainyno projekto analizė, kuri esą parodė, kad apie 90 proc. vaistų gamintojų deklaruojamų kainų Lietuvai yra didesnės nei gamintojų deklaruojamos kainos referencinėse valstybėse, kuriomis remiamasi apskaičiuojant vaisto bazinę kainą. Šie kainų skirtumai esą ir lemia dideles pacientų priemokas. Įgyvendinus šią priemonę, tikimasi nemažo efekto (milijonus sutaupytų tiek pacientai, tiek valstybė), ir tai turėtų paskatinti gamintojų tarpusavio konkurenciją bei priverstų sumažinti deklaruojamas kainas.

Dar vienas žingsnis – iš esmės keisti kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainų skaičiavimo tvarką taip, kad pacientai galėtų įsigyti jiems reikiamų vaistinių preparatų, sumokėdami už juos tik minimalią priemoką.

Visa tai esą daroma atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos (KT) rekomendacijas. Priminsime, jog KT, atlikusi kompensuojamųjų vaistinių preparatų rinkos tyrimą, savo išvadose pasiūlė vaistų gamintojų konkurenciją skatinti griežtinant vaistų įrašymo į Kompensuojamųjų vaistų kainyną ir išlikimo jame reikalavimus bei jų taikymo praktiką.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 5

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.