„Akustinio balso kokybės indekso“ lietuviškos versijos validizacija

2017-08-31

Nora Ulozaitė, Tadas Petrauskas, prof. habil. dr. Virgilijus Uloza

LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika

 

Santrauka. Šio tyrimo tikslas buvo validizuoti „Akustinį balso kokybės indeksą“ lietuvių kalbai ir ištirti jo tinkamumą ir patikimumą atskiriant sveiką ir patologinį balsą.

Metodai. Buvo ištirti 184 lietuviškai kalbantys asmenys, iš jų 46 su normaliu balsu ir 138 su patologiniu/disfonija. Tiriamieji turėjo perskaityti lietuvišką tekstą ir fonuoti tęsiamą balsę „a“. Balso įrašas su 13 skiemenų sakiniu ir 3s tęsiama balsė „a“ buvo panaudoti tyrimui.

Rezultatai. Abu subjektyvaus balso vertinimo metodai nustatė totaliai pakankamą, stiprų vertinimo suderinamumą tarp penkių vertintojų. Rezultatai pasiekė reikšmingą konkuruojantį validumą tarp subjektyvaus balso vertinimo metodų ir ABKI-LT. Gauti rezultatai nurodė gerą ABKI-LT diagnostinį tikslumą vertinant su abiem subjektyvaus balso vertinimo metodais ir nustatė du skirtingus AKBI-LT indekso slenksčius.

Išvados. ABKI-LT yra efektyvus ir patikimas įrankis vertinant balso sutrikimų sunkumą lietuviškai kalbančioje populiacijoje.

 

Balso sutrikimai yra gana dažnas nusiskundimas, varginantis nuo 6 iki 9 proc. visos populiacijos [1]. Disfonijos kilmė gali būti susijusi su įvairiais funkciniais, elgesio, neurologiniais veiksniais ir gerybiniais ar piktybiniais gerklų pakitimais [2]. Teisingas ir greitas gerklų ligų diagnozavimas yra esminis žingsnis siekiant tinkamo gydymo ir kaštų mažinimo.

Automatizuota balso signalų analizė yra plačiausiai naudojamas diagnostikos metodas, identifikuojant balso sutrikimus klinikinėje ir mokslinėje praktikoje. Akustiniai skaitmeniniai balso žymenys yra patogus, neinvazyvus būdas rinkti objektyvius balso kokybės duomenis, vykdyti skaičiavimus, dokumentuoti disfonijos sunkumą ir kiekybiškai vertinti terapinio ir/ar chirurginio gydymo funkcinius rezultatus [3, 4].

Dažniausiai akustiniai parametrai apskaičiuojami tik iš tęsiamos balsės signalo. Tokia akustinė balso analizė, naudojant balsės signalą ir paremta tik vienu akustiniu parametru (pvz., jitter, shimmer), įvairių tyrimų duomenimis, yra mažai patikima ir silpnai koreliuoja su subjektyviu balso vertinimu.

Daugiaparametris balso tyrimo modelis (naudojant rišlią kalbą ir balsės fonaciją) rodo geresnę koreliaciją su subjektyviu balso vertinimu ir yra patikimesnis nustatant balso patologiją. Ypač svarbi yra rišlios kalbos signalo analizė tiek moksliniuose tyrimuose, tiek klinikinėje praktikoje, kadangi balso sutrikimo simptomai ryškiau pasireiškia kalbant, o ne fonuojant vieną balsę [5].

Akustinio balso kokybės indeksas (ABKI) yra daugiaparametris modelis, skirtas įvertinti balso kokybei, panaudojant du balso tipus (rišlią kalbą ir balsės „a“ fonaciją). ABKI stabilumas ir validiškumas, vertinant skirtingas lingvistines ir fonetines struktūras, jau patvirtintas keliose Vakarų Europos kalbose (olandų, vokiečių, prancūzų, anglų, suomių) bei Rytų šalyse (Japonija, Korėja) [6, 7].

Lietuvių kalba yra viena iš dviejų gyvuojančių baltų kalbų. Lietuvių kalba paveldėjo senąjį indoeuropietišką žodžių kaitymą (fleksiją) ir fonologinę sistemą, kuo skiriasi nuo kitų Europos kalbų. Dėl to, siekiant panaudoti ABKI balso tyrimų modelį lietuvių kalbai, privaloma atlikti patikimą šio modelio validizaciją.

Tyrimo tikslas buvo validizuoti „Akustinį balso kokybės indeksą“ lietuvių kalbai (ABKI-LT) ir ištirti jo tinkamumą ir patikimumą atskiriant sveiką ir patologinį balsą.         

 

Tiriamieji ir tyrimo metodai

 

Tyrime dalyvavo 184 asmenys, kurie buvo ištirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 44,1 (SN 17,5) metai.

Normalaus balso grupę sudarė 46 sveiki savanoriai. Jie neturėjo nusiskundimų dėl savo balso bei nebuvo sirgę lėtinėmis gerklų ligomis.

Patologinio balso tiriamųjų grupę sudarė 138 pacientai su įvairiais gerklų pažeidimais: nepiktybiniai gerklų dariniai (n = 69), gerklų karcinoma (n = 15), gerklų paralyžius (n = 11), Parkinsono liga (n = 28), kiti (n = 9).

 

Balso įrašai

 

Buvo sukurta tirtų 184 asmenų skaitmeninių balso įrašų duomenų bazė. Kiekvieno tiriamojo duomenis sudarė 3 sekundes tęsiama balsė a ir 13 skiemenų sakinys „Turėjo senelė žilą oželį“ iš fonetiškai subalansuoto teksto. Visi balso įrašai atlikti garsui nepralaidžioje kameroje, naudojant tą patį AKG Perception 220 kardioidinį mikrofoną.

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2017 m. Nr. 1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.