ULAC praneša: per dešimt šių metų mėnesių pasaulyje užregistruoti 107 susirgimai poliomielitu ir tai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, virš penkių kartų daugiau susirgimų, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu – atitinkamai 107 ir 19 atvejų.

Ar vegetarų ir veganų mityba padeda išvengti ir gydyti cukrinį diabetą?

2019-06-21

Pamėginsiu atsakyti į klausimą, kurį dažnai girdžiu iš pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų: ar vegetarų ir veganų mityba gali apsaugoti nuo cukrinio diabeto ar gydyti šią ligą? Jei tokį klausimą pateiksite interneto paieškos sistemai, jums suras daugybę populiarių straipsnių, įrodinėjančių vegetarinės dietos naudą. Anot šių straipsnių autorių, tokia mityba gali padėti išvengti cukrinio diabeto, o jau esant šiai ligai – galbūt kai kam galėtų atstoti įprastinį antidiabetinį gydymą.

Suprantama, tokie tvirtinimai neturi nieko bendra su tikrove. Sunkiau atsakyti į klausimą, ar vegetarinė mityba galėtų būti rekomenduojama kaip pasirinktinė nustačius cukrinį diabetą, siekiant geresnės ligos kontrolės ir apsaugos nuo komplikacijų.

Šios tematikos klinikinių tyrimų apžvalgos ir metaanalizės patikimai rodo, kad dietos, turinčios mažai arba iš viso neturinčios gyvūninių komponentų, yra naudingos. Viena tokių apžvalgų buvo neseniai publikuota Current Diabetes Reports. Joje pristatoma atsitiktinių imčių tyrimų analizė, kuri rodo, kad vegetarinė mityba, palyginti su mažai riebalų turinčiomis dietomis, buvo susijusi su mažesniais sergamumo cukriniu diabetu, glikozilinto hemoglobino ir antidiabetinio gydymo poreikio rodikliais.

Mano nuomone, šios analizės rezultatai ir išvados yra perdėm sureikšminti, todėl turėtų būti vertinami rezervuotai.

Kohortinius tyrimus taip pat turėtume vertinti atsargiai. Nors kai kurių apžvalgų rezultatai rodo, kad vegetarų grupėse naujų cukrinio diabeto atvejų užregistruojama iki 50 proc. mažiau, šie tyrimai yra tipiškas pavyzdys nepasisekusio mėginimo atrasti priežastinį ryšį tarp mitybos ir ligos rizikos, neįvertinus kitų veiksnių įtakos. Pavyzdžiui, to fakto, kad vegetarai dažniausiai apskritai sveikiau gyvena. Tai gerai žinomas reiškinys.

Kalbant apie cituojamus atsitiktinių imčių tyrimus, reikia nepamiršti, kad jie buvo nedidelės trukmės. Metaanalizės rodo, kad vegetarinė mityba padėjo efektyviau sumažinti kūno svorį nei kontrolinių grupių dietos. Hipotezė apie vegeterinės mitybos pranašumus mažinant kūno svorį išties egzistuoja, bet tai galėtume paaiškinti ne pačios dietos pranašumais, o faktu, kad intervencinių grupių dalyviai daugiau arba mažiau sąmoningai buvo skatinami mažinti kūno svorį. Kūno svorio sumažėjimas, o ne vegetarinė mityba, yra tas veiksnys, gerinantis glikemijos kontrolę. Kita vertus, seniai įrodyta, kad daug baltymų ar riebalų turinti dieta daro didelę įtaką sergančiųjų cukriniu diabetu glikemijos kontrolei, be to, skatina greitą kūno svorio kritimą.

 

Ar vegetarinė mityba pranašesnė už Viduržemio jūros dietą?

 

Kaip cukrinio diabeto prevencijos ir terapijos požiūriu galėtume vertinti vadinamąją Viduržemio jūros dietą? Mano žiniomis, iki šiol nėra atlikta patikimų atsitiktinių imčių tyrimų, kuriuose būtų palygintos vegetarinė ir Viduržemio jūros dietos, beje, turėtume nepamiršti, kad pastarosios sudėtyje yra gyvūninės kilmės produktų. Taigi, norėdami įsitikinti, ar tikrai vegetarinė mityba pranašesnė už Viduržemio jūros dietą, turėtume atlikti atitinkamus palyginamuosius tyrimus. Kol kas turime priešingą situaciją – gausybę publikacijų apie Viduržemio regiono dietos naudą kontroliuojant kardiometabolinio sindromo rizikos veiksnius, o ypač gerinant sergančiųjų cukriniu diabetu glikemijos kontrolę.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 Nr. 1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.