Dabartinė skausmo edukacijos būklė ir įgyvendinimo iššūkiai

2018-06-04

Nepaisant dešimtmečius trukusių mokslinių tyrimų, kuriuose atsispindi pasauliniai poreikiai, skausmo valdymo edukacija vis dar yra nepakankamas sveikatos profesionalų mokymo programų prioritetas. 2016 m. pasaulinis ligų naštos tyrimas rodo, kad nuolatinis skausmas yra didžiausia ir vis didėjanti sergamumo ir negalios priežastis visame pasaulyje [9]. Skausmas yra viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių, dėl kurios pacientai kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistą; todėl mūsų absolventai privalo turėti reikiamų žinių ir įgūdžių, kad galėtų būti kompetentingi [3, 4, 10].

 

Iššūkiai

Remiantis gerai patvirtintais tyrimo rezultatais, ikidiplominis sveikatos profesijų mokymas skausmo srityje yra gerokai žemesnis už rekomenduojamus standartus netgi didelių išteklių šalyse [2, 7, 8, 12]. Skausmo pažinimo statusas mažų išteklių šalyse yra nežinomas, tačiau akivaizdu, kad skausmo valdymo trūkumas pabrėžia sunkią situaciją, kuri reikalinga didesnių pastangų [6]. Nepaisant plačiai išvystytų ir laisvai prieinamų skausmo mokymo programų, skausmo turinio įvedimas į bendrąsias programas yra nepakeliamai lėtas. Iki šiol dauguma sveikatos priežiūros specialistų dirba išmokę skausmą valdyti neformaliojo ugdymo būdu per klinikinę aplinką, kas įtvirtina stigmos kultūrą ir netinkamą skausmo priežiūros praktiką.

Daugelis sveikatos specialistų jaučiasi nepasiruošę valdyti sudėtingus skausmo klausimus, ypač tais atvejais, kai reikalingas išsamus gydymas [11]. Žemiau kritikos yra tai, kad daugumai sveikatos specialistų šiuo metu nereikia turėti apibendrintos skausmo valdymo kompetencijos, norint gauti praktikos licenciją [13]. Tačiau saugus, kvalifikuotas ir nuoširdus skausmo valdymas negalimas be skausmo pažinimo visiems sveikatos specialistams. Todėl reikia spręsti du klausimus: kokios kliūtys apriboja skausmo turinio įtraukimą į sveikatos mokslų studijų programas, ypač bakalauro studijų lygmenyje, ir kokie ištekliai tam yra?

 

Ištekliai ir strategijos

Iššūkiai, trukdantys skausmo studijų programų ir kompetencijų patvirtinimui ir įgyvendinimui, nėra gerai suprantami, tačiau vienas veiksnys yra licencijavimo kompetencijos standartų stoka [11]. Profesinio sertifikavimo ir skausmo ugdymo pokyčiai gerokai atsiliko nuo geresnių reguliavimo standartų [1]. Mokymo iššūkiai auditorijose ir klinikinės praktikos vietose taip pat išlieka kliuviniais. Taigi iššūkiai yra ugdymo turinio modeliai ir prioritetai, kuomet nenagrinėjamas skausmas, yra nepakankama dėstytojų kvalifikacija, o tai sukelia nepasitikėjimą mokymu apie skausmą ir nesukuria nuoseklios galimybių tarpprofesiniam mokymuisi [11].

Fishmanas ir Youngas siūlo daugiausia dėmesio skirti organizacijoms, kurios turi įtaką reikalaujant įtraukti skausmo turinį į sveikatos mokslo studijų programas [3]. Šių pasaulinių metų profesinio skausmo edukacijos paskelbimas gali inicijuoti diskusijas tarp suinteresuotų šalių ir su atitinkamomis institucijomis. Šis dokumentas apima strategijas, padedančias akreditavimo ir licencijas išduodančioms institucijoms suprasti, kaip svarbu patvirtinti pagrindinį skausmo turinį ir kompetencijos vertinimą sveikatos mokslo studijų programose. Ligoninės akreditavimo standartai, tokie, kaip pažymėti Jungtinės komisijos skausmo standartuose, yra galinga žinia, pasakanti, kad teikėjai turi būti susipažinę su skausmu [1]. Profesinių organizacijų poveikis tam, kad būtina įtraukti ir padidinti reikalingus skausmo įgūdžius licencijos išdavimo praktikoje bei sertifikavimo priežiūroje, taip pat gali turėti didžiausią įtaką skausmo ugdymui ir klinikinei praktikai [13].

  • Programų ištekliai, kaip toliau pateikti pavyzdžiai, gali padėti pakeisti tradicinius modelius, skirtus skausmui tik kaip simptomui. Nocicepcinė sistema turi panašų poveikį klinikinei priežiūrai ir žmogaus patirčiai, gerokai viršijantį sensorinės nervų sistemos dalies, kaip posistemio, reikšmę.
  • Skausmo kompetencijų ir mokymo programų pagrindinis branduolys yra sukurtas ir testuotas, ir jos gali būti naudojamos kaip pagrindas pritaikant įvairiuose sveikatos specialistų mokymo programose.
  • Programų aprašai apima turinio tikrinimo procesą, siekiant nustatyti realų skausmo dėstymo turinį, nurodant, kaip spręsti spragas, dublikavimą ar nenuoseklumą. Šie duomenys gali padėti pabrėžti problemą. Pavyzdžiui, palyginimas su veterinarine medicina mokymo programose paskatino diskusijas apie tai, kodėl gyvūnai yra geriau prižiūrimi specialistų, kurie yra labiau kvalifikuoti skausmo valdyme [13].

Plačiau apie tai skaitykite „Skausmo medicina“ 2018 Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.