Dainininkų balso neįgalumo indekso pranašumai

2017-08-25

Prof. dr. Rūta Pribuišienė, Gabrielė Mačionytė, prof. habil. dr. Virgilijus Uloza

LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika

Darbo tikslas. Įvertinti Dainininkų balso neįgalumo indekso pranašumus, vertinant dainininkų balso problemas.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Į perspektyvųjį tyrimą įtraukta 110 suaugusių žmonių, iš kurių 60 dainininkų ir 50 sveikų ne dainininkų. Laringologinis ištyrimas buvo atliktas pagal ELD gaires, atliekant vaizdo laringostroboskopiją (VLS), balsą vertinant faktorine užkimimo skale (LGP), akustine analize (5 parametrai) bei fonetograma (7 parametrai), išmatuojant ilgiausią fonacijos trukmę. Subjektyviai balso analizei naudoti Gerklų funkcijos indeksas (GFI), Balso neįgalumo indeksas (BNI) ir Dainininkų balso neįgalumo indeksas (DBNI). Atlikus VLS ir daugiaparametrį balso ištyrimą, dainininkai buvo padalyti į dvi grupes: sveikus ir užkimusius. Nustatyti ir tarpusavyje palyginti dainininkų ir ne dainininkų grupių indeksų patologinių reikšmių (GFI >3 balų, BNI > 18 balų, DBNI > 43 balų) dažnis (proc.) bei vidurkiai. Palyginti klausimynų diagnostiniai jautrumai ir specifiškumai, ryšys su akustiniais, aerodinaminiais parametrais.

Rezultatai. Sveikų dainininkų ir ne dainininkų GFI ir BNI vidutinių reikšmių skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p

Išvada. DBNI turėtų būti pirmos eilės metodas, atliekant subjektyvų dainininkų balso tyrimą bei dainininkų pirminę balso sutrikimų atranką.

 

Dėl didelės balso apkrovos, netinkamos dainavimo technikos, psichoemocinės įtampos, nereguliaraus dienos režimo dainininkai neretai patiria su disfonija susijusių simptomų ir sudaro 11 proc. į otorinolaringologą dėl balso sutrikimų besikreipiančių pacientų [1,5–7]. Ankstyva dainininkų balso sutrikimų diagnostika yra ypač svarbi, nes jie priklauso aukščiausiam (elitinio balso) lygiui ir gali dirbti tik esant sveikam balsui, t. y. be disfonijos [1–4].

Disfoniją galima nustatyti objektyviais (instrumentiniais) metodais, tačiau pirminei atrankai naudojami subjektyvūs balso tyrimai (klausimynai, skalės, indeksai) [8]. Subjektyvus balso tyrimas yra viena Europos laringologų draugijos (ELD) patvirtinto disfonijos diagnostikos protokolo dalių, išryškinanti paties paciento jaučiamą balso funkcijos sutrikimą, poveikį kasdienei ir profesinei veiklai (laikiną ar ilgalaikį darbingumo praradimą, vokalo studijų sutrikimą ir t. t.) bei psichoemocinei būklei [8]. Dainininkų jaučiamai balso negaliai įvertinti sukurti specializuoti klausimynai, iš kurių populiariausias – Dainininkų balso neįgalumo indeksas (DBNI) [7, 9–11].

Lietuvoje subjektyviai balso analizei naudojami trys validizuoti balso funkcijos klausimynai: standartinis 4 klausimų Gerklų funkcijos indeksas (GFI), standartinis 30 klausimų Balso neįgalumo indeksas (BNI) ir specializuotas 36 klausimų DBNI [12–14]. DBNI – naujausias, 2015 m. į klinikinę praktiką įdiegtas klausimynas, todėl šio darbo tema – įvertinti DBNI pranašumus, vertinant dainininkų

balso problemas.

 

Tiriamieji

Tyrime dalyvavo 110 suaugusių asmenų, kurių amžiaus vidurkis 29,5 ± 12,7 metai. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: dainininkų ir ne dainininkų.

Dainininkų grupė. Grupę sudarė 60 balsą nepertraukiamai lavinančių ne mažiau kaip 2 metus, reguliariai dainuojančių ir koncertuojančių ne mažiau kaip 2 valandas per savaitę dainininkų [15]. Tarp jų buvo 47 moterys ir 13 vyrų. Po daugiaparametrio balso ištyrimo dainininkai suskirstyti į sveikus ir užkimusius. Sveikųjų grupėje buvo 34 (27 moterys, 7 vyrai, amžiaus vidurkis 22,4 ± 3,9 m.), užkimusių – 26 asmenys (20 moterų, 6 vyrai, amžiaus vidurkis 21,9 ± 6,4 m.). Sveikų ir užkimusių dainininkų grupės nesiskyrė pagal amžių (p = 0,07) ir lytį (p = 0,08). Vyraujančios disfonijos priežastys buvo refliukslaringitas, balso klosčių mazgeliai bei funkcinė disfonija.

Ne dainininkų grupė. Grupę sudarė 50 sveikų ne daininkų (30 moterų, 20 vyrų, amžiaus vidurkis 37,6 ± 13,8 m.), kuriems laringologinio tyrimo metu patologinių pakitimų nenustatyta.

Kadangi ankstesniuose tyrimuose nenustatyta amžiaus ir lyties įtaka GFI ir BNI klausimynų rodmenims, dainininkų ir ne dainininkų grupės šiuo aspektu nelygintos [14, 16–17].

 

Metodai

Laringologinis ištyrimas buvo atliktas pagal ELD gaires, atliekant vaizdo laringostroboskopiją (VLS), balsą vertinant faktorine užkimimo skale (LGP), akustine analize, fonetograma, išmatuojant ilgiausią fonacijos trukmę (IFT) [8]. Tyrime vertinti 5 akustiniai parametrai (pagrindinio tono neperiodiškumas – jitter, amplitudės neperiodiškumas – shimmer, normalizuota ūžesio energija – NŪE, pagrindinis tonas – F0, pagrindinio tono standartinis nuokrypis – SD F0) bei 7 fonetogramos parametrai (tonų diapazonas – TD, aukščiausiai išdainuotas tonas – F-max, žemiausiai išdainuotas tonas – F-min, intensyvumo diapazonas – ID, garsiausiai išdainuotas tonas – I-max, tyliausiai išdainuotas tonas – I-min, fonetogramos plotas – S).

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2017 m. Nr. 1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.