Tarp Europos šalių cukriniu diabetu (CD) sirgusių suaugusiųjų daugiausia buvo Portugalijoje (9,86 proc.), mažiausia – Airijoje (3,43 proc.). Lietuvoje sergamumas CD tarp suaugusiųjų buvo 3,69 proc. ES vidurkis – 6,04 proc. (2017 m. duomenys)

Hiperurikemijos valdymo svarba

2019-06-10

Podagra – tai sutrikusio šlapimo rūgšties metabolizmo liga, kurią sukelia šlapimo rūgšties mononatrio uratinių (MNU) kristalų – uratų – kaupimasis audiniuose. Pagrindinis biocheminis podagros požymis – hiperurikemija (padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujo plazmoje), kuri lemia MNU kristalų atsidėjimą sąnariuose ir minkštuosiuose audiniuose.

 

Rekomenduojama šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje vyrams yra 208–428 µkmol/l, moterims – 155–357 µmol/l. Įrodyta, kad žmogaus pH atitinkančiomis sąlygomis šlapimo rūgšties kristalai formuojasi, kai šlapimo rūgšties koncentracijai siekia >404 µmol. Šlapimo rūgšties koncentracija gali svyruoti priklausomai nuo lyties, amžiaus (su amžiumi tiek vyrų, tiek moterų šlapimo rūgšties kiekis didėja), vartojamų vaistų (tiazidiniai, kilpiniai diuretikai), streso, pooperacinės dehidratacijos, mitybos, suvartojamo alkoholio kiekio, gretutinių ligų, ypač sergantiesiems širdies nepakankamumu.

 

Klinika

Podagra gali pasireikšti artritu (iš pradžių ūminio monoartrito priepuoliais, vėliau lėtiniu poliartritu), tofusų susiformavimu (uratų sankaupomis sąnariuose, kauluose, kremzlėse ar minkštuosiuose audiniuose), uratinės kilmės inkstų akmenlige arba podagrine nefropatija. Dažnai podagrą lydi arterinė hipertenzija, lipidų, angliavandenių apykaitos sutrikimas, nutukimas, išeminė širdies liga, cukrinis diabetas.

Skiriamos keturios podagros stadijos:

  1. Besimptomė hiperurikemija, tačiau esant nuolatinei hiperurikozurijai, padidėja inkstų akmenligės rizika. Vyresnio amžiaus žmonėms būdinga didesnė šlapimo rūgšties koncentracija, todėl ir podagros priepuolių tikimybė su amžiumi didėja.
  2. Ūminis podagrinis artritas: prasideda staiga, dažniausiai naktį. Kartais būna prodrominių reiškinių: artralgijos, kulno skausmas ar skausmingas dilgsėjimas kojos nykštyje. Atsiranda skausmas, per 8–12 valandų pasiekiantis maksimalų intensyvumą, sąnarys greitai tinsta, oda parausta, vėliau karšta, blizganti, įtempta. Dėl skausmo ligonis negali pajudinti sąnario, net prisiliesti prie jo. Apie 90 proc. atvejų pirmasis priepuolis įvyksta pėdos didžiojo piršto metatarsofalanginiame sąnaryje. Pirmieji podagros priepuoliai trunka 3–10 dienų.
  3. Intermituojanti podagra – ligos stadija, kai kartojasi ūminiai artritai, o tarp jų būna visiškai besimptomiai laikotarpiai. Antras priepuolis dažniausiai pasireiškia per 2 metus po pirmojo. Ligai progresuojant, ramūs laikotarpiai tarp priepuolių trumpėja, pažeidžiami vis nauji sąnariai.
  4. 4.      Lėtinė (tofusinė) podagra paprastai išsivysto po dešimtmetį trukusio intermituojančių priepuolių laikotarpio. Jei šlapimo rūgšties koncentracija labai didelė, – anksčiau. Būdinga, kad paūmėjimai visiškai nepraeina – išlieka sąnarių skausmai, pabrinkimas. Artrito paūmėjimai dažni, ilgiau užsitęsiantys. Uždegimas apima daug sąnarių, išsivysto lėtinio poliartrito klinika. Pažeidžiami ne tik kojų, bet ir rankų sąnariai, jie deformuojasi, sutrinka funkcija. Išryškėja tofusai (podagriniai mazgai) – poodinės šlapimo rūgšties kristalų sankaupos, dažniausiai ausų kaušelių, alkūnės bursos, rankų pirštų, riešo, kelių, Achilo sausgyslės srityse. 50–75 proc. atvejų atsiranda inkstų pažeidimo požymiai: uratinė akmenligė, lėtinė uratinė nefropatija.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 Nr. 1

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.