Tarp Europos šalių cukriniu diabetu (CD) sirgusių suaugusiųjų daugiausia buvo Portugalijoje (9,86 proc.), mažiausia – Airijoje (3,43 proc.). Lietuvoje sergamumas CD tarp suaugusiųjų buvo 3,69 proc. ES vidurkis – 6,04 proc. (2017 m. duomenys)

Imunitetas ir vėžys

2019-06-18

Vienas svarbiausių šiuolaikinio biomedicinos mokslo uždavinių – išaiškinti vėžio atsiradimo (karcinogenezės, tumorogenezės) priežastis ir mechanizmus. Istoriškai taip susiklostė, kad iki šiol karcinogenezė buvo suprantama kaip somatinės mutacijos, kurių per žmogaus gyvenimą prisikaupia pakankamai daug, todėl senatvėje vėžinėmis ligomis sergama daug dažniau negu jaunystėje.

 

Pastaraisiais metais vis labiau palaikoma prielaida, kad pirminė vėžio priežastis yra senstant silpstantis imunitetas, taigi galima tvirtinti, kad vėžys yra su amžiumi susijusi liga. Beje, ne tik vėžys. Imunologinio mechanizmo modeliai taikytini ne tik navikinėms, bet ir infekcinėms ligoms tyrinėti. Mokslininkai mano, kad gydymo būdai ir priemonės, atkuriantys imuninės sistemos pajėgumą, išsekusių T ląstelių funkciją ir gamybą, galėtų būti perspektyvūs gydant įvairių tipų vėžį.

Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad senyvame amžiuje dažniau sergama ne tik vėžiu, bet ir infekcinėmis ligomis. Apibendrinus imunologinių ir epidemiologinių tyrimų duomenis, krinta į akis, kad dramatiškas navikinių ir infekcinių ligų dažnėjimas senatvėje susijęs ne tiek su ląstelių mutacijų kaupimusi, kiek su imuninės sistemos išsekimu, čiobrialiaukės involiucija.

Žmogaus čiobrialiaukė (thymus) pradeda atrofuotis jau kūdikystėje. Tai lemia eksponentišką T ląstelių (limfocitų) gamybos mažėjimą vidutiniškai perpus kas 16 gyvenimo metų. Šiais dėsningumais ir skaičiais paremti matematiniai modeliai parodė, kad su amžiumi susijęs T ląstelių gamybos mažėjimas yra svarbiausias onkogenezės veiksnys.

T ląstelės formuojasi iš kamieninių hemopoetinių ląstelių kaip limfoidinės gamybos linijos dalis. T ląstelės įgyja savybę aptikti svetimus antigenus ir vėžinių ląstelių neoantigenus. Čiobrialiaukėje limfoidinės ląstelės pirmtakės jungiasi prie specifinių T ląstelių receptorių ir po selekcijos tampa nejautrios saviems audiniams. Vėliau jos palieka čiobrialiaukę ir sudaro vadinamųjų nesaugomų T ląstelių kolonijas. Daugumos stuburinių gyvūnų kūdikystėje prasidėjusi čiobrialiaukės involiucija vyksta nepertraukiamai, liauka atrofuojasi ir ilgainiui perauga riebaliniu audiniu, T ląstelių eksportas iš čiobrialiaukės progresuojamai mažėja. Žmogaus kūne čiobrialiaukės involiucijos procesai prasideda ~ 1 m. amžiuje. Mažėjanti nepaveiktų T ląstelių gamyba, manoma, yra vienas svarbiausių imuninės sistemos senėjimo komponentų.

T ląstelių imunoterapijos pažanga sudarė galimybes įvertinti, kaip čiobrialiaukės involiucija gali paveikti riziką susirgti vėžiu ar infekcinėmis ligomis.

Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad senstant išties didėja tikimybė susirgti navikinėmis ir infekcinėmis ligomis. Rizikos didėjimo kreivė atspindi laipsnišką retų mutacijų vienoje ląstelėje kaupimąsi. Pagal specialų modelį apskaičiuojamas visų ląstelėje įvykusių mutacijų skaičius. 

Matematinis modelis, pagal kurį skaičiuojamas vėžio dažnumas, remiasi dviem prielaidomis:

  • pirmoji – kad bet kokiame amžiuje vėžinių ląstelių susidarymo galimybės yra vienodos;
  • antroji – kad egzistuoja tam tikras imuninės apsaugos slenkstis, proporcingas T ląstelių gamybai, kurį peržengus, imunogeninės ląstelės įveikia imuninę apsaugą ir prasideda kliniškai nustatoma liga.

 

Infekcinės ligos

Manoma, kad padidėjęs sergamumas infekcinėmis ligomis vyresniame amžiuje taip pat susijęs su imuninės sistemos pokyčiais. Taikant minėtą formulę, buvo nustatyta, kad daugelio virusinių ir bakterinių ligų (Vakarų Nilo viruso, tuberkuliozė ir kt.), išskyrus gripo A infekciją, rizikos padidėjimas vyresniame amžiuje susijęs su čiobrialiaukės funkcijos silpnėjimu.

 

Navikinės ligos

Minėta matematine formule paremtas modelis buvo pritaikytas ir analizuojant sergamumo vėžiu statistinės kreives. Paaiškėjo, kad net 57 vėžio formoms atsirasti svarbus čiobrialiaukės veiklos silpnėjimas. Kai kurių piktybinių navikų dažnumas senstant auga eksponentiškai: lėtinės mieloidinės leukemijos, galvos smegenų, storžarnių, tulžies pūslės vėžio. Nustatyta 10 vėžinių ligų, kurių dažnumas tiesiai siejasi su senėjimu. Dažnėjimo slenkstis pasiekiamas apie 56,3–60,5 m. Tai rodo, kad šešto gyvenimo dešimtmečio vidurys ir pabaiga turėtų būti profilaktinių atrankos programų ir intervencijų taikinys.

Nuo hormonų priklausomų navikų sergamumo kreivės kitokios: pavyzdžiui, krūties ir skydliaukės vėžio dažnumas pastebimai didėja iki vidutinio amžiaus, vėliau stebima plato kreivė. Sergamumas daugeliu vėžio formų apie 80-us gyvenimo metus pasiekia plato arba netgi ima mažėti. Šį fenomeną bandoma aiškinti sulėtėjusia audinių medžiagų apykaita ir atsinaujinimo procesais, o ne čiobrialiaukės funkcijos pokyčiais. Dabar įsigali nuomonė, kad vėžio rizika bet kokiame amžiuje yra integralus dydis, kurį lemia imuninės sistemos funkcija ir audinių atsinaujinimo intensyvumas. Šią formulę galima taikyti vyresniems nei 18 metų asmenims.

Taikydami matematinę formulę, autoriai nustatė ir kitokių onkogenezės dėsningumų, tačiau jų tikrumą dar reikės įrodyti. Pavyzdžiui, didžiausio sergamumo amžiaus vidurkis atvirkščiai koreliuoja su pacientų tikėtina gyvenimo trukme. Iš 87 vėžio formų, kuriomis serga abiejų lyčių asmenys, 70 formų vyrams progresuoja lėčiau nei moterims.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 Nr. 1

 

© 2006 Visos teisės saugomos.