ULAC praneša: per dešimt šių metų mėnesių pasaulyje užregistruoti 107 susirgimai poliomielitu ir tai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, virš penkių kartų daugiau susirgimų, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu – atitinkamai 107 ir 19 atvejų.

Komplikacijos, susijusios su padidėjusiu mirštamumu, galvos ir kaklo onkologinėje chirurgijoje

2019-05-31

Tautvydas Klėgeris, prof. habil. dr. Virgilijus Uloza

LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika


Chirurginių komplikacijų ir jų rizikos veiksnių analizavimas gali reikšmingai pagerinti operacinio gydymo baigtis. Šiame straipsnyje apžvelgiamos dažniausiai pasitaikančios komplikacijos galvos ir kaklo vėžio chirurgijoje, atkreipiamas dėmesys į komplikacijas, reikšmingai lemiančias padidėjusį pooperacinį mirštamumą.

 

Chirurginis naviko pašalinimas išlieka viena svarbiausių radikalaus vėžio gydymo sudedamųjų dalių. Nepaisant operaciniais gydymo metodais pasiektinos visiško išgijimo galimybės, nepageidaujami reiškiniai chirurgijoje dažnai lemia prastą tolesnio gyvenimo kokybę ir sveikatos būklę, dideles sveikatos priežiūros išlaidas ar net paciento mirtį. Informacijos apie operacinio gydymo baigtis kaupimas ir analizavimas gali padėti sumažinti nepageidaujamų reiškinių chirurgijoje dažnį. Būtent tuo tikėjo autoriai, sukūrę didžiausią chirurginės priežiūros kokybės vertinimo programą (angl. National Surgical Quality Improvement ProgramNSQIP) ir operacijų baigtis pasirinkę kaip pagrindinį chirurginės kokybės vertinimo matą [1].

Nepageidaujamos operacijų baigtys gali būti skiriamos į: a) gydymo nesėkmes, b) operacijų pasekmes, c) komplikacijas. Gydymo nesėkmė – tai laukiamo operacijos rezultato nebuvimas (pvz., naviko ataugimas po planuoto radikalaus pašalinimo). Operacijos pasekmė – su procedūra visada susijęs funkcijos netekimas (pvz., buvusio balso netekimas po laringektomijos). Komplikacija – tai bet koks nuokrypis nuo normalios pooperacinės eigos [2]. Pagal sunkumą chirurginės komplikacijos klasifikuojamos atsižvelgiant į priemones, kurių buvo imtasi komplikacijoms gydyti.

Nuo komplikacijų pasireiškimo dažnio bei jų sunkumo priklauso chirurginio darbo kokybė, kuri gali būti vertinama daugelyje lygių: individualaus chirurgo, skyriaus, ligoninės ar sveikatos priežiūros sistemos lygyje. Minėtos NSQIP programos autoriai pasirinko chirurginių paslaugų kokybės vertinimą specialybių lygyje. Jų duomenimis, galvos ir kaklo vėžio chirurgijos komplikacijos pasireiškia apie 10–20 proc. atvejų. [3] Tokį komplikacijų dažnį gali lemti tai, kad didesnė dalis pacientų, sergančių galvos ir kaklo srities vėžiu, turi bendruosius chirurgines komplikacijas predisponuojančius rizikos veiksnius: vyresnis amžius, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, menka mityba [4-8]. Kai kurios komplikacijos po šios srities operacijų lemia pačią tragiškiausią gydymo baigtį – mirtį, todėl svarbu šias komplikacijas žinoti, atpažinti ir gebėti užkirsti joms kelią [3].

 

Pagrindiniai rizikos veiksniai

 

Komplikacijų pasireiškimo rizikos veiksnių analizavimas svarbus dėl atsirandančios galimybės pašalinti modifikuojamus rizikos veiksnius. Kitas svarbus aspektas – adekvatus ir sąžiningas paciento informavimas bei pastiprėjęs gydytojo budrumas, identifikavus rizikos veiksnių ir esant padidėjusiai komplikacijų rizikai [4, 9].

Chirurginių komplikacijų rizikos veiksniai skiriami į ikioperacinius arba su pacientu susijusius (angl. patient-related), operacinius ir fiziologinius veiksnius. Invazinio gydymo sukeltas multisisteminis homeostazės sutrikdymas perša hipotezę, jog kitų sistemų disfunkcija ir prastesnė bendra sveikatos būklė gali lemti blogesnes operacijų baigtis. Tai patvirtina ir visų minimų autorių identifikuoti ikioperaciniai rizikos veiksniai, iš kurių gretutinių ligų turėjimas – dažniausiai nurodomas. Mowery ir bendraaut. bei Mulvey ir bendraaut. išskiria krešėjimo funkcijos sutrikimus, inkstų funkcijos nepakankamumą, cukrinį diabetą ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą kaip nepriklausomus rizikos veiksnius komplikacijų pasireiškimui [3, 10]. Schwam ir bendraaut. atliktame tyrime buvęs infarktas arba insultas bei gliukokortikoidų vartojimas dėl lėtinės ligos identifikuoti kaip blogesnes baigtis lemiantys veiksniai [8]. Kitose studijose gretutinių ligų turėjimas nurodytas kaip rizikos veiksnys, tačiau konkrečių ligų įtaka neįvardyta.

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.