Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės (ELPKC) centro duomenimis, informuoja, kad Prancūzijoje (Var departamente, Hyères mieste) užregistruotas vietinis Zikos virusinės infekcijos atvejis. Siekiant išsiaiškinti užsikrėtimo aplinkybes šiuo metu šalyje vykdomi detalesni tyrimai.

Onkologinių ligų metu patiriamo skausmo slopinimo rekomendacijos

2019-06-14

Skausmas yra labai dažnas onkologinių ligų simptomas, ypač galutinėse stadijose. Paskaičiuota, kad skausmo paplitimas tarp pažengusios stadijos onkologine liga sergančių pacientų yra didesnis nei 70 proc. Šis simptomas pablogina fizinę ir emocinę būseną. Sisteminės apžvalgos rodo, kad skausmo paplitimas svyruoja nuo 33 proc. tarp pacientų po gydymo ir 59 proc. tarp gydomų pacientų iki 64 proc. tarp pacientų, kuriems nustatytos metastazės ir galutinės ligos stadijos. Padidėjęs išgyvenamumas dėl šiuolaikinės medicinos galimybių yra susijęs su didesniu pacientų, patiriančių nuolatinį skausmą dėl ligos ir / ar gydymo, skaičiumi.

 

Nepaisant visuotinių skausmo onkologinių ligų įvertinimo ir gydymo rekomendacijų bei gero opiatų prieinamumo, dažnai skausmas nėra pakankamai numalšinamas. Europoje ir Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad skirtingi skausmo tipai ar skausmo sindromai pasireiškė visose onkologinių ligų stadijose, ir nebuvo tinkamai gydyti reikšmingam pacientų skaičiui – 56 proc. – 82,3 proc. Remiantis 2014 m. publikuotos sisteminės apžvalgos duomenimis, maždaug trečdaliui pacientų skausmas nebuvo tinkamai malšinamas, kaip kad reikėtų pagal jų skausmo intensyvumą. Didelis skausmo paplitimas taip pat buvo stebimas tarp piktybinėmis kraujo ligomis sergančių pacientų gydymo metu ir paskutinį gyvenimo mėnesį. Šie duomenys rodo, kad būtina užtikrinti integruotą paliatyvios priežiūros sistemą, kuri apimtų ir skausmo gydymą pacientams, sergantiems pažengusios stadijos onkologinėmis ligomis. Su šiomis ligomis susijęs skausmas yra vienas pagrindinių sveikatos priežiūros sistemos klausimų pasaulyje.

Pradinis ir nuolatinis skausmo vertinimas turėtų būti integruotas į onkologinėmis ligomis sergančių pacientų priežiūrą. Skausmo vertinimui reikėtų naudoti specialius įrankius – standartizuotas skales, pavyzdžiui, vizualinę analoginę skalę ir kt. Būtina įvertinti ne tik skausmo intensyvumą, bet ir pobūdį. Skausmas gali būti nocicepcinis (sukeltas audinių pažeidimo; somatinis (pvz., kaulų skausmas) arba visceralinis (pvz., žarnyno skausmas)) ir neuropatinis (sukeltas nervinės sistemos sutrikimo, pvz., auglio sukelta stuburo smegenų kompresija).

 

Skausmo malšinimo principai

Pacientai turi būti informuoti apie galimą skausmo atsiradimą bet kurioje ligos stadijoje. Skausmas gali būti susijęs su pačia liga bei diagnostinėmis intervencijomis ir gydymu. Būtina paskatinti pacientus pasakyti gydytojui apie skausmą, jo intensyvumą, įvertinti gydymo efektyvumą ir informuoti apie nepageidaujamus reiškinius. Taip pat svarbu mokyti pacientus ir jų artimuosius, kaip teisingai vartoti medikamentus, malšinančius skausmą, ypač opiatus. Paciento ir gydytojo bendradarbiavimas bei paciento įtraukimas į skausmo gydymą pagerina skausmo valdymą.

Labai svarbu paskirti tokį skausmą malšinančio gydymo būdą, kurį pacientas pats ar su artimųjų pagalba galėtų lengvai naudoti. Todėl pirmiausia reikėtų rinktis peroralinius vaistus, jei gerai toleruojami. Skausmo protrūkiai (praeinantys stipraus skausmo epizodai, atsirandantys gerai kontroliuojamo nuolatinio skausmo fone) turi būti itin kruopščiai įvertinami ir gydomi. Tipiški šio skausmo epizodai yra vidutinio stiprumo ar stipraus intensyvumo, greitai atsirandantys ir trunkantys apie 30 min.

Vaistų nuo skausmo tipas ir dozė yra parenkami pagal skausmo stiprumą, pobūdį, kartu įvertinus efektyvumo ir rizikos santykį. Siekiama, kad vaistas efektyviai slopintų skausmą, bet kartu ir sukeltų minimalų nepageidaujamą poveikį.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiuo metu siūlo trijų žingsnių skausmo valdymo schemą – nuo neopiatinių vaistų iki silpnų ir stiprių opiatų (paveikslas). Opiatai yra pagrindiniai vaistai nuo skausmo, naudojami slopinti skausmą sergantiems onkologinėmis ligomis. Tačiau mažinti skausmui yra taikomi ir kiti metodai. Pirmiausia, tai pagrindinis onkologinės ligos gydymas, intervencinės skausmą malšinančios procedūros ir įvairios neinvazinės technikos (pvz., psichologinės intervencijos).

 

Lengvo ir vidutinio stiprumo skausmo malšinimas

Remiantis PSO, paracetamolis ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra pirmai skausmo gydymo pakopai priklausantys vaistai, jie gali būti skiriami bet kurioje onkologinės ligos stadijoje skausmui malšinti. Paracetamolis yra pagrindinis vaistas, nurodytas pirmose PSO skausmo gydymo pakopose. Tačiau Cohrane sisteminė apžvalga atskleidė, kad trūksta žinių apie šio vaisto efektyvumą mažinant skausmą onkologinių ligų metu. Patikimų duomenų apie NVNU monoterapijos ar derinio su opiatais efektyvumą malšinant lengvą skausmą sergantiems onkologinėmis ligomis taip pat trūksta. Be to, vartojant NVNU svarbu pacientą stebėti dėl galimų nepageidaujamų reakcijų – neselektyvūs NVNU dažnai sukelia virškinamojo trakto bei inkstų pažeidimus, o selektyvūs pasižymi neigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai.

Malšinant lengvą ar vidutinio stiprumo skausmą prieš skiriant stiprius opiatus rekomenduojama pacientą gydyti tramadoliu, dihidrokodeinu ir kodeinu. Šie vaistai yra silpni opiatai, juos galima skirti kartu su neopiatiniais analgetikais. Tačiau daugėja duomenų, kad silpnus opiatus galima iš karto keisti mažomis stiprių opiatų dozėmis. Nėra pastebėta nepageidaujamų reiškinių dažnio skirtumo tarp šių medikamentų skyrimo.

 

Vidutinio stiprumo ir stipraus skausmo malšinimas

Stipraus veikimo opiatai yra pagrindiniai medikamentai, skiriami malšinti vidutinio stiprumo ir stiprų skausmą onkologiniams ligoniams. Dažniausiai skiriamas šios grupės medikamentas yra morfinas. Europoje taip pat naudojamas metadonas, oksikodonas, hidromorfonas, fentanilis, alfentanilis, buprenorfinas, diamorfinas, levorfanolis ir oksimorfonas. Opiatai gali būti skiriami per burną, pleistrų pavidalu, taip pat į raumenį ir veną. Morfino, metadono ir fentanilio pleistrai yra efektyvūs slopinant skausmą onkologinių ligų metu. Cohrane sisteminėje apžvalgoje, publikuotoje 2016 m., analizuoti 62 tyrimai, kuriuose dalyvavo 4241 asmuo. Rezultatai atskleidė, kad peroraliai vartojamas morfinas yra efektyvus analgetikas, sukeliantis mažai nepageidaujamų reiškinių (6 proc.). Fentanilio pleistras taip pat pasižymėjo panašiu efektyvumu ir toleravimu. Nors rekomenduojama skirti vaistus nuo skausmo neparenteriniu būdu, tačiau esant stipriam skausmui, kurį reikia kuo greičiau nuslopinti, turėtų būti skiriami parenteriniai medikamentai – į veną ar raumenį. Tyrimai parodė, kad opiatų skyrimas į veną ir raumenį pasižymi vienodu efektyvumu ir toleravimu, tačiau skiriant į veną, skausmas sumažėja greičiau. Opiatų skyrimas į raumenį yra rekomenduojamas kaip pirmojo pasirinkimo, kai pacientas negali vartoti geriamųjų vaistų ar naudoti pleistro. Šiuo būdu geriausia skirti morfiną, diamorfiną ir hidromorfoną. Į veną opiatus rekomenduojama leisti, kai leidimas į raumenį yra kontraindikuotinas (pvz., dėl periferinės edemos, krešumo sutrikimų) ar kai reikalingos didelės vaistų dozės. Šis skyrimo būdas siūloma ir tada, kai reikia greitai numalšinti skausmą.

 

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 Nr. 2

 

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.