Tarp Europos šalių cukriniu diabetu (CD) sirgusių suaugusiųjų daugiausia buvo Portugalijoje (9,86 proc.), mažiausia – Airijoje (3,43 proc.). Lietuvoje sergamumas CD tarp suaugusiųjų buvo 3,69 proc. ES vidurkis – 6,04 proc. (2017 m. duomenys)

Patvirtino Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires

2019-07-09

Seimas patvirtino Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2476(3) balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 31 parlamentaras.

Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių tikslas – inicijuoti naują Lietuvos visuomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo politiką, nustatyti esmines Lietuvos visuomenės sveikatos tausojimo ir stiprinimo srities politikos kryptis ir iškelti jai įgyvendinti būtinus uždavinius.

„Neseniai Seime priėmėme Jungtinių Tautų darnaus vystymosi strategijos rezoliuciją. Lietuvoje pradėjo veikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri dabar ėmėsi atsakomybės už mūsų jaunosios kartos sveikatą ir mokymą. O kovo 1 d. devyni universitetai pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu kaip tik ir turi taptinutarimas dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos. Kiekvienas paėmęs pagal savo specifiką, pagal savo kryptį ir tikrai žada įdėti labai rimtą indėlį į tai, kad Lietuvoje sveikatos sistema vis augtų ir stiprėtų ir kad mūsų jaunoji karta augtų sveika ir harmoninga“, – svarstymo Seime metu teigė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Dainius Kepenis.

Gairėmis įtvirtinta nuostata, kad visuomenės sveikata yra viena iš svarbiausių valstybės vertybių, deklaruojant sveikatos politikos prioritetą visose politikos srityse ir siekiant visų darnaus vystymosi tikslų.

Sveikatos tausojimo ir stiprinimo sritis įtvirtinta kaip Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo prioritetas, kuriuo siekiama užtikrinti darnų asmenybės ir visuomenės vystymąsi, plėtoti veiksmingą, atsakingą ir įtraukią sveikatos tausojimo ir stiprinimo institucijų – švietimo, sporto, socialinės apsaugos ir sveikatos apsaugos – veiklą, sudaryti sąlygas šiuolaikiškų, atvirų naujovėms ir mokslo pažangai, gebančių mokyti sveikai gyventi gydytojų, fizinio aktyvumo ir sporto specialistų rengimui, nuolatiniam jų kvalifikacijos tobulinimui.

Priimtu teisės aktu skatinamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. rezoliucijos „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“ nustatytų tikslų įgyvendinimas, ypač dėl skurdo ir nelygybės mažinimo, apsirūpinimo maistu ir geresnės mitybos, sveikos gyvensenos skatinimo ir visų amžiaus grupių asmenų gerovės užtikrinimo.

Minėtomis gairėmis įtvirtinama Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) puoselėjama sveikatos samprata, kad sveikata yra įvairiapusė fizinė, dvasinė, socialinė gerovė ir visuomenės pastangos išvengti ligų, pailginti gyvenimą, stiprinti sveikatą, rūpintis aplinkos sauga, anksti nustatant ir gydant ligas bei sudarant galimybę gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą; įtvirtinta, kad sveikatos puoselėjimas turi tapti svarbia Nacionalinio saugumo strategijos dalimi, nes gera piliečių sveikata yra stiprios valstybės požymis.

Priimtu nutarimu Vyriausybei siūloma iki rugsėjo 1 d. parengti Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių įgyvendinimo priemonių planą ir kitus reikalingus teisės aktus; atsižvelgti į gaires rengiant 2020 metų ir vėlesnių metų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus.

Nustatyta, kad Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairėms įgyvendinti gali būti naudojamos ūkio subjektų, tarptautinių finansų institucijų, fondų, fizinių asmenų ir kitos lėšos.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

 

© 2006 Visos teisės saugomos.