Tarp Europos šalių cukriniu diabetu (CD) sirgusių suaugusiųjų daugiausia buvo Portugalijoje (9,86 proc.), mažiausia – Airijoje (3,43 proc.). Lietuvoje sergamumas CD tarp suaugusiųjų buvo 3,69 proc. ES vidurkis – 6,04 proc. (2017 m. duomenys)

Po pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje jau gimė pusė tūkstančio naujagimių

2019-06-19

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, šiuolaikinės medicinos pasiekimai įrodo, kad stebuklais tikėti verta. Praėjus vos dvejiems pagalbinio apvaisinimo kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis metams, pagalbinio apvaisinimo būdu Lietuvoje jau gimė kiek daugiau nei pusė tūkstančio naujagimių.

 
„Po nemokamai atliktų pagalbinio apvaisinimo procedūrų nuo 2017 m. balandžio iki 2019 m. balandžio, 398 moterys sėkmingai pagimdė vaikučius. 8 šeimos pagausėjo iš karto trimis mažyliais, net 107 porų gimė dvynukai, o dar 283 susilaukė po vieną naujagimį. Džiugu, kad atsiradus tokiai galimybei, Lietuvoje ligonių kasų kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoja vis daugiau žmonių", – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė.
 
Skaičiuojama, kad per dvejų metų laikotarpį, kuomet pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, daugiau nei 3 700 nevaisingų žmonių (1 910 moterų ir 1 776 vyrams) buvo suteikta daugiau nei 11 500 įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų.
 
„Tai tokios paslaugos kaip akušerio ginekologo konsultacijos, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kai kuriais atvejais netgi embriono preimplantacinė genetinė diagnostika ar brangieji genetiniai tyrimai. Visoms šioms paslaugoms finansuoti per dvejus metus prireikė daugiau nei 2 mln. eurų. Todėl labai džiaugiamės galėdami palengvinti nemenką finansinę naštą Lietuvos nevaisingoms poroms ir padėti susilaukti vaikų", – sako D. Berūkštienė.
 
Taip pat ligonių kasos kompensuoja ir vaistus, kurių prireikia kiaušidžių stimuliacijai, kad moterys galėtų pastoti. Nuo 2017 m. balandžio iki 2019 m. balandžio tokius vaistus vartojo apie 1 600 pacienčių, o PSDF išlaidos jiems apmokėti siekė apie 1,2 mln. eurų.
 
Taigi iš viso pagalbinio apvaisinimo paslaugoms ir vaistams apmokėti per dvejus šios srities finansavimo metus prireikė 3 mln. 250 tūkst. eurų PSDF biudžeto lėšų.
 
VLK primena, kad kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas šeimoms, negalinčioms susilaukti vaikų, teikia ir valstybinės, ir privačios, tačiau tik reikiamas licencijas ir sutartį su ligonių kasomis turinčios Lietuvos gydymo įstaigos. Tai: VUL Santaros klinikos, LSMU Kauno klinikos, UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika", UAB „Northway medicinos centrai", UAB „Vaisingumo centras", UAB Lietuvos, JAV ir Izraelio „Vaisingumo klinika", UAB „Jolsana", UAB „Kardiolita".
 
Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
 
 

Šį infografiką galite atsisiųsti iš čia.

 

Daugiau infografikų rasite čia.

 


Rimantas Zagrebajev
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas

 

© 2006 Visos teisės saugomos.