Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Sergančiųjų LOPL vidutinio sunkumo ir sunkia forma gydymas

2019-10-15

Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad sergamumas ir mirtingumas nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) kasmet didėja. Nors ši liga daugeliui pacientų tampa kitokio gyvenimo nuosprendžiu, ją diagnozuoti ir gydyti niekuomet ne per vėlu. Kaip ši liga keičia žmogaus gyvenimo kokybę, kokias klaidas daro pacientai ir kokios naujausios vidutinio sunkumo ir sunkios LOPL formos gydymo trigubos terapijos galimybės? Į šiuos klausimus atsako LSMU KK Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė.

LOPL yra sunki lėtinė liga. Kaip jos progresavimas keičia paciento gyvenimo kokybę?

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra viena labiausiai paplitusių suaugusiųjų lėtinių plaučių ligų bei viena pagrindinių laikinojo nedarbingumo, invalidumo ir mirštamumo priežasčių visame pasaulyje. Jei ligos pradžioje simptomai gali būti minimalūs (dažnu atveju kosulys, dusulys fizinio krūvio metu) ir reikšmingos įtakos gyvenimo kokybei nedaryti, tai ligai progresuojant, ir ypač paūmėjant, sergančiojo gyvenimas nukenčia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, apribojama kasdienė veikla, seksualinis gyvenimas, laisvalaikis, sporto užsiėmimai. Laikui bėgant, suvaržymai tampa vis ryškesni, kartais net savęs apsitarnavimą paverčiantys tikru iššūkiu. Lygiagrečiai nukenčia ir psichinė sveikata, socialinis bendravimas, mažėja darbo galimybės ir pasirinkimas, didėja gretutinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos, pasireiškimo dažnis.

Kokias klaidas daro pacientai ir kaip jos atsiliepia jų kasdieniame gyvenime?

Klaidų pasitaiko įvairių, susijusių tiek su pačia liga, jos eiga, tiek ir su gydymu.

Pirmiausia, dažnai iš pacientų tenka girdėti frazę, kad „susirgus LOPL metimas rūkyti nieko nekeis“. Klaidinga nuomonė, kadangi nustojus rūkyti, plaučių funkcija gali stabilizuotis arba prastėti lėčiau. Sumažėja plaučių ligų, širdies ir kraujagyslių bei kitų su rūkymu susijusių ligų rizika.

Tenka išgirsti ir įvardijamas baimes turėti inhaliatorių (-ius), patirti su LOPL gydymu susijusius nepageidaujamus reiškinius. Įprastai sumaišties įneša daugiau nei vieno inhaliatoriaus vartojimas, ypač skiriantis jų veikimo mechanizmams. Kalbant apie skiriamą gydymą, dažnai pacientai stengiasi atitolinti įkvepiamų gliukokortikosteroidų (iGKS) vartojimą, sugretindami juos su plačiai žinomais sisteminių gliukokortikosteroidų (sGKS) nepageidaujamais reiškiniais. Todėl labai svarbu su pacientu aptarti skiriamo gydymo naudą konkrečiu jo ligos atveju, įvardyti galimus nepageidaujamus reiškinius ir tikimybę jiems pasireikšti, skirti pakankamai laiko išaiškinti, kad nepageidaujami gydymo iGKS reiškiniai yra nepalyginti lengvesni nei sGKS. Tačiau esant dažniems ligos simptomams, paūmėjimams iGKS įvedimas į gydymą gali reikšmingai suretinti ligos paūmėjimus, sulėtinti ligos progresavimą, mažinti komplikacijų ir mirštamumo riziką.

Neretas ir klaidingas sprendimas gydytojo kabinete nesimokyti inhaliavimo technikos. Juk „viskas parašyta vaisto dėžutėje esančiame informaciniame lapelyje“. Deja, patirtis rodo, kad tik tinkamai išmokius inhaliavimo technikos ir periodiškai ją patikrinant, galima pasiekti geresnių gydymo rezultatų, suretinti paūmėjimus, atitolinti ligos progresavimą.

Labai aktuali problema, kad LOPL sergantys pacientai linkę ignoruoti ligos simptomus, atidėti apsilankymus pas šeimos gydytoją, gydytoją pulmonologą. Dažna to priežastis, kad dėl laipsniško būklės blogėjimo, sergantieji tarsi adaptuojasi ryškėjantiems simptomams, mažėjančiam fiziniam pajėgumui. Ir tuomet vėlyvos pradžios gydymo rezultatai dėl nuolat vykstančių struktūrinių kvėpavimo takų pokyčių yra prastesni, tiek slopinant simptomus, tiek retinant ligos paūmėjimus, gerinant gyvenimo kokybę. Todėl labai svarbus šeimos gydytojo darbas, identifikuojant potencialius LOPL sergančiuosius.

 

Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2019 m. Nr. 5

Nuotraukoje - gyd. V. Kalinauskaitė - Žukauskė

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.