ULAC praneša: per dešimt šių metų mėnesių pasaulyje užregistruoti 107 susirgimai poliomielitu ir tai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, virš penkių kartų daugiau susirgimų, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu – atitinkamai 107 ir 19 atvejų.

Eplerenonas grįžta į Lietuvą. Ką apie jį turėtume prisiminti?

2019-06-03

Vienas reikšmingiausių praėjusių metų pasiekimų ir gera žinia sergantiesiems širdies nepakankamumu (ŠN) – galimybė taikyti optimalų medikamentinį gydymą skiriant kompensuojamąjį sakubitrilo ir valsartano derinį. Maža to, nuo šių metų ŠN gydant deriniais, turime galimybę rinktis naujos kartos aldosterono antagonistą – eplerenoną, kuris yra saugesnis ir efektyvesnis lyginant su iki šiol skiriamu spironolaktotonu. Plačiau apie naujojo diuretiko savybes, jo pritaikymą kasdienėje klinikinėje praktikoje kalbamės su Vilniaus universiteto Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologe profesore Jelena Čelutkiene.

 

Kasdienėje klinikinėje praktikoje jau turime galimybę skirti naujos kartos aldosterono antagonistą – eplerenoną. Deja, kol kas iš tiesų apie jį žinome nedaug... Koks tai vaistas?

 

Iš tiesų tai yra kiek kitaip. Eplerenonas jau buvo mūsų farmacijos rinkoje. Tai originalus „Pfizer“ farmacijos kompanijos vaistas, kuris, vos pasirodęs, buvo gana brangus, anuomet nekompensuojamas, dėl to kurį laiką Lietuvoje jo nebuvo, kompanijai atsisakius tiekti jį mūsų rinkai. Tačiau dabar vėl galima jį vartoti, atsiradus generiniam šio vaisto analogui.

Dar 2012 m. Europos kardiologų draugijos Ūminio ir lėtinio širdies nepakankamumo diagnostikos ir gydymo gairėse eplerenonas rekomenduojamas patyrusiems ūminės širdies išemijos sindromus pacientams, kurių kairiojo skilvelio išstūmio frakcija ≤40 proc., mirties ir stacionarizavimui dėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikai sumažinti (I B įrodymų lygmuo).

Su eplerenonu atliktos dvi didelės studijos. Vienoje dalyvavo pacientai, sergantys vien širdies nepakankamumu, kitoje – ligoniai, patyrę miokardo infarktą. Tyrimo rezultatai skelbė, jog abiejų studijų pacientams šis vaistas reikšmingai pagerino jų prognozę. Tai reiškia, jog sumažėjo mirčių dėl ŠKL, taip pat mažiau žmonių buvo gydoma ligoninėje dėl ŠN.

Eplerenono poveikis labai gerai žinomas, kadangi jis yra mineralų kortikoidų receptorių antagonistas (kitaip ši vaistų grupė dar vadinama aldosterono antagonistais). Taigi jis jau daug metų yra klasikinės neurohormoninės blokados gydyti ŠN sudėtyje. Kadangi iki šiol neturėjome šio preparato savo rinkoje, dėl to gydymas juo buvo ribotas.

 

Kuo, vertinant efektyvumą ir saugumą, ilgalaikis ŠN gydymas eplerenonu pranašesnis lyginant su spironolaktonu?

 

Nemažai pacientų netoleruoja eplerenonui analogiško, gerai žinomo seno preparato spironolaktono. Tyrimais įrodyta, jog ŠN sergančių pacientų gydymas šiuo vaistu reikšmingai prailgina jų išgyvenamumą. Tačiau tenka pripažinti, jog, vartodami spironolaktoną, ypač vyrai, skundžiasi ginekomastija. Taip pat žinomi ir kiti šio vaisto sukeliami šalutiniai poveikiai: lytinio potraukio susilpnėjimas, krūtų padidėjimas, skausmingumas, moterims gali pasitaikyti makšties sausumas, sumažėjęs lytinis potraukis. Taip atsitinka dėl to, kad spironolaktonas yra neselektyvus progesterono receptorius, kurio poveikis pasireiškia platesniam hormonų spektrui. Eplerenonas yra labai selektyvus būtent aldosterono receptoriams, tad praktiškai nesukelia visų šių minėtųjų neigiamų poveikių. Jį vartojantiems vyrams ginekomastija gali pasireikšti labai retai. Dėl to daugelis pacientų jau bandė vartoti eplerenoną, kai jo dar buvo galima įsigyti Lietuvoje, arba jį parsiveždavo iš kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos. Mes džiaugiamės, kad dabar pacientams jau nesudėtinga šio vaisto įsigyti mūsų vaistinėse. Tai reiškia, jog yra galimybė visiškai realizuoti ŠN gydymo gairių rekomendacijas.

Gydant ŠN pacientams neurohormininei blokadai būtini 3 pagrindinių vaistų grupės, keičiančios pacientų prognozę. Tad tie pacientai, kurie netoleravo spironolaktono, turėjo apsiriboti tik likusiais: renino-aldosterono sistemą bei simpatinę nervų sistemą veikiančių vaistų grupėmis. Atsiradus eplerenonui, galima skirti optimalų ŠN gydymą.

Laikantis saugumo priemonių, yra svarbu sekti elektrolitų koncentraciją kraujyje. Dažniausiai išryškėjantis šalutinis poveikis yra hiperkalemija. Dar labai svarbu žinoti, kad jeigu paciento kalio koncentracija kraujyje yra 5 mmol/l ir daugiau, nereikėtų pradėti skirti bet kurio aldosterono antagonisto, tačiau jeigu skiriant spironolaktoną arba eplerenoną kalio koncentracija yra nuo 5 iki 5,5 mmol/l – nieko keisti nereikia. Jeigu kalio koncentracija mažesnė nei 5 mmol/l, vaisto dozę galima didinti (jeigu ji nėra padidinta). Taigi, jeigu kraujyje kalio koncentracija siekia nuo 5,5 iki 6 mmol/l, reikėtų mažinti spironolaktono arba eplerenono dozę, o jeigu kalio koncentracija didesnė nei 6 mmol/l, reikia visiškai nutraukti gydymą eplerenonu.

Skiriant gydymą eplerenonu arba spironolaktonu, būtina laikytis tos pačios taisyklės – įvertinti kalio koncentraciją kraujyje.

 

Kaip, pradėjus skirti eplerenoną, titruojamos jo dozės?

 

Vaistų dozės yra labai panašios. Ekvivalentas – 25 mg ir 50 mg per dieną. Gydymą eplerenonu galima pradėti nuo 25 mg ir dozę didinti iki 50 mg – tai yra tokiomis pačiomis kaip ir spironolaktono dozėmis. Vaistas vartojamas ryte, vieną kartą per dieną. Jei pacientas vartojo 25 mg arba 50 mg spironolaktono dozes, gydymą galima tęsti tokiomis pačiomis eplerenono dozėmis. Vėliau vaistų dozės korekcija praktiškai priklauso nuo kalio koncentracijos kraujyje.

 

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 Nr. 1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.