Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės (ELPKC) centro duomenimis, informuoja, kad Prancūzijoje (Var departamente, Hyères mieste) užregistruotas vietinis Zikos virusinės infekcijos atvejis. Siekiant išsiaiškinti užsikrėtimo aplinkybes šiuo metu šalyje vykdomi detalesni tyrimai.

Lėtinis uždegimas – didelė grėsmė žmogaus sveikatai

2019-08-13

Terminas uždegimas atsirado dar antikos laikais. Dokumentuose jis buvo pavartotas garsiausio Romos enciklopedisto Auluso Celso 1 amžiuje po Kristaus. Jis pastebėjo, kad audinys, reaguodamas į pažeidimą, sukelia šiuos simptomus: dolor (iš lot. kalbos - skausmas) calor (iš lot. kalbos - karščiavimas), rubor (iš lot. kalbos - paraudimas), tumor ( iš lot. kalbos - patinimas) paskutinį simptomą pridėjo graikų chirurgas ir filosofas Galenas, functio laesa (iš lot. kalbos - funkcijos praradimas), tačiau penktojo simptomo atradimas buvo priskirtas ir Thomas Sydenham, ir Virchow. Uždegimas yra dalis organizmo gynybos mechanizmo. Uždegimą dažniausiai sukelia egzogeninės ir endogeninės priežastys. Egzogeninėms priskiriami šie veiksniai:  biologiniai (įvairūs virusai, bakterijos ir kiti parazitai), mechaniniai (sumušimas), cheminiai, terminiai (nušalimas, nudegimas) ir spinduliniai (nudegimas nuo saulės spindulių). Endogeninėms priežastims priskiriama trombozė, audinių nekrozė, didesnis kraujo išsiliejimas ir kt. Šie faktoriai gali sukelti ūminį arba lėtinį uždegiminį atsaką širdyje, kepenyse, inkstuose, plaučiuose, smegenyse, virškinimo trakte ir reprodukcinėje sistemoje, taip sukeldami audinio pažeidimą bei inicijuodami tam tikrų ligų vystymąsi.

 

Lėtinis uždegimas ir jo priežastys

 

Paprastai ūminio uždegimo metu vykstantys ląsteliniai ir molekuliniai procesai bei ląstelių sąveikavimas veiksmingai sumažina gresiančią žalą ir infekciją. Nors uždegiminio atsako procesas priklauso nuo tikslaus pobūdžio pradinio stimulo ir vietos organizme, tačiau turi tą patį mechanizmą, kuris gali būti apibūdintas taip: ląstelių paviršiaus receptoriai atpažįsta žalingą stimulą, suaktyvinami uždegiminiai signaliniai keliai (dažniausiai NF-κB, MAPK ir JAK-STAT), išsiskiria uždegiminiai žymenys, įdarbinamos uždegiminės ląstelės. Ūminį uždegimą gali sukelti trauma, mikrobų ar kenksmingų junginių į organizmą patekimas. Tai pradinis organizmo atsakas į kenksmingus dirgiklius, padidinant leukocitų, ypatingai granuliocitų, judėjimą iš kraujo į pažeistą audinį. Jis prasideda greitai, simptomai būna sunkūs ir trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, kaip pavyzdys - ūminė pneumonija. Tačiau nekontroliuojamas, ilgai trunkantis ūminis uždegimas gali tapti lėtiniu. Lėtinis uždegimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip:

  • Ūminio uždegimo metu nepavykus pašalinti jį sukėlusio žalingo agento, pavyzddžiui, tuberkuliozinės mikobakterijos, pirmuonių, grybelio ir kitų parazitų, kurie gali pasilikti audinyje ilgesnį laiką ir jį žaloti;
  • Nedidelio svetimkūnio ar kito dirgiklio poveikio, kuris negali būti pašalintas fermentiniu skaidymu ar fagocitoze;
  • Autoimuninės ligos, kurios metu imuninė sistema tampa jautri normaliems kūno komponentams ir pradeda atakuoti sveikus audinius, taip sukeldama ligas, tokias kaip reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė;
  • Pasikartojus ūminiam uždegimui. Tačiau kartais tokių ligų, kaip tuberkuliozė ar reumatoidinis artritas, atveju, lėtinis uždegimas yra nepriklausomas atsakas, o ne ūminio uždegimo pasekmė;
  • Uždegimo ir biocheminių induktorių, kurie sukelia oksidacinį stresą ir mitochondrijų funkcijos sutrikimą, tokį kaip: padidėjusi laisvųjų radikalų, sudėtingesnių galutinių glikacijos produktų, šlapimo rūgšties kristalų, oksiduotų lipoproteinų, homocisteino gamyba, ir kita.

 

Lėtinio uždegimo požymiai

 

Ūminis uždegimas dažniausiai sukelia pastebimus simptomus, tokius kaip skausmas, paraudimas ar patinimas. Tačiau lėtinio uždegimo požymiai paprastai yra subtilesni, dėl to ne visada juos galima iš karto pastebėti. Dažniausiai pasitaikantys lėtinio uždegimo simptomai yra viso kūno skausmas, nuolatinis nuovargis ir nemiga, depresija, nerimas, nuotaikos sutrikimai, virškinimo trakto komplikacijos (vidurių užkietėjimas, viduriavimas, refliuksas), svorio priaugimas, dažnos infekcijos. Didžioji dauguma ūminio uždegimo požymių tęsiasi, net kai uždegimas tampa lėtiniu, įskaitant ir vazodilataciją, kraujospūdžio padidėjimą, kapiliarinį pralaidumą ir neutrofilų migraciją per kapiliarų sienelę į pažeistus audinius (diapedezė).

 

Lėtinio uždegimo sukeliamos komplikacijos

 

Uždegimas jau seniai pripažįstamas kaip pagrindinis rizikos veiksnys ligoms išsivystyti. Daugelyje organų sistemų yra stebimas ūminio ir lėtinio uždegimo sukeltas audinių pažeidimas. Labai svarbu suprasti, kad lėtinis uždegimas nėra kažkokia specifinė liga, tai yra sudėtingas mechanizmas. Lėtiniam uždegimui nepastebimai progresuojant sukeliamos kai kurios lėtinės ligos, kurios kelia didelę grėsmę žmonių sveikatai ir ilgaamžiškumui. Ligos, susijusios su lėtiniu uždegimu, yra daugybinės ir apima širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą, piktybinius navikus, autoimunines ligas, lėtines kepenų ir inkstų ligas ir kitas.

  • Širdies ir kraujagyslių ligos: daugybė klinikinių studijų parodė stiprius ir nuoseklius ryšius tarp uždegimo žymenų, tokių kaip hsCRB, ir  širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Be to, aterosklerozė yra priešuždegiminė būsena, turinti visus žemo laipsnio lėtinio uždegimo požymius, dėl to padidėja miokardo infarkto ir insulto rizika.
  • Vėžys: apskaičiuota, kad apie 15 proc. vėžių sukelia lėtinės infekcijos ir uždegimas. Žemo laipsnio lėtinis uždegimas taip pat dalyvauja įvairių vėžių - inkstų, prostatos, kiaušidžių, kasos, plaučių ir kitų - progresavime.
  • Diabetas: diabetu sergančių žmonių organizmo imuninės ląstelės, tokios kaip makrofagai, įsiskverbia į kasos audinius, taip išlaisvindami uždegimines molekules. Ląstelių biomarkeriai parodo, kad diabetas yra lėtinė uždegiminė liga. Lėtinės komplikacijos, susijusios su diabetu, apima ir mikrovaskulines, ir makrovaskulines komplikacijas. Diabetas ne tik padidina makrovaskulinių komplikacijų, tokių kaip insultas ir širdies priepuoliai, riziką, bet ir mikrovaskulinių komplikacijų, tokių kaip diabetinė retinopatija, neuropatija ir nefropatija riziką.
  • Reumatoidinis artritas: manoma, kad jį sukelia infekcinis agentas ar aplinkos veiksnys, pavyzdžiui, cigarečių dūmai.  Patekęs į organizmą, jis sukelia vietinį uždegiminį atsaką sąnariuose, imuninių ląstelių infiltraciją ir citokinų išsiskyrimą.
  • Alerginė astma:  sudėtinga lėtinė uždegiminė liga, susijusi su netinkamu imuniniu atsaku ir kvėpavimo takų uždegimu, sutrinkant kvėpavimo takų funkcijai ir pasikeičiant audinio struktūrai.
  • Lėtine obstrukcinė plaučių liga: obstrukcinė plaučių liga vystosi kaip lėtinis uždegiminis atsakas, sukeltas tam tikrų dirgiklių ir pasižymintis ilgalaikėmis kvėpavimo problemomis.
  • Alzheimeris: vyresnio amžiaus žmonėms žemo laipsnio lėtinis uždegimas yra susijęs su demencija ir atminties netekimu.
  • Lėtinė inkstų liga: nedidelis lėtinis uždegimas yra dažnas lėtinės inkstų ligos požymis. Jis gali sukelti kelių priešuždegiminių molekulių sulaikymą kraujyje, taip prisidedant prie lėtinės inkstų ligos progresavimo ir mirtingumo.
  • Uždegiminė žarnyno liga: uždegiminė žarnyno liga yra grupė lėtinių uždegiminių virškinimo trakto sutrikimų. Ji gali išsivystyti kaip opinis kolitas, sukeliantis ilgalaikį storosios ar tiesiosios žarnos gleivinės uždegimą ir opas, ar Krono liga (sisteminė uždegiminė virškinimo trakto liga, galinti pažeisti bet kurią trakto dalį. Dažniausiai pažeidžiama klubinė ir akloji žarnos).
  • Ankstyvas senėjimas: lėtinis, žemo laipsnio uždegimas yra susijęs su amžiumi susijusiomis patologijomis ir natūraliu audinių senėjimo procesu, įskaitant nervų ir raumenų bei kaulų sistemas. Žurnale „Nature Communications“ buvo aprašyta, kaip uždegimas sukelia ląstelių senėjimą ir išskiria organizmui žalingas molekules, tokias kaip laisvieji deguonies radikalai arba aktyviosios deguonies formas (ROS), kurios yra susijusios su senėjimo procesu. Niukaslio universiteto „Ageing and Cellular Medicine“ instituto komanda rado būdą, kaip tą įrodyti, tyrimui buvo naudojamos visiškai sveikos pelės, kurių genas, paprastai slopinantis uždegiminį atsaką, buvo išjungtas. Šiuo tyrimu buvo parodyta, kad lėtinis progresuojantis žemo laipsnio uždegimas, kurį sukelia transkripcijos faktoriaus NF-κB nfkb1 subvieneto išmušimas, sukelia priešlaikinį pelių senėjimą.  Šie duomenys taip pat parodė, kad sisteminis lėtinis uždegimas gali paspartinti senėjimą, sukeldamas ROS sukeltą telomerų disfunkcijos paūmėjimą ir ląstelių senėjimą, nesant jokio kito genetinio ar aplinkos veiksnio.

 

Labai svarbu suprasti, kad lėtinis uždegimas ne visada sukelia ligas - dažnai prie to papildomai prisideda genetiniai ir aplinkos veiksniai. Pagrindiniai iš jų:

  • Amžius: didėjantis amžius teigiamai koreliuoja su padidėjusiu kai kurių uždegiminių molekulių skaičiumi.
  • Nutukimas: kai kurie tyrimai rodo, kad asmens kūno masės indeksas yra  proporcingas išskiriamų priešuždegiminių citokinų kiekiui.
  • Dieta: dieta, kurioje gausu sočiųjų riebalų, transriebalų rūgščių ar rafinuoto cukraus, yra susijusi su didesne priešuždegiminių molekulių gamyba, ypač sergantiems diabetu ar turintiems antsvorio.
  • Rūkymas: cigarečių rūkymas yra susijęs su priešuždegiminių molekulių gamybos sumažėjimu ir uždegimo sukėlimu.
  • Mažas lytinių hormonų kiekis: atliktos studijos parodė, kad lytiniai hormonai, tokie kaip testosteronas ir estrogenas, gali slopinti kelių priešuždegiminių žymenų gamybą ir sekreciją.
  • Stresas ir nemiga: fizinis ir emocinis stresas yra susijęs su uždegiminių citokinų išsiskyrimu. Stresas taip pat gali sukelti miego sutrikimus. Kadangi asmenys, turintys netaisyklingą miego režimą, labiau linkę į lėtinį uždegimą, nei nuolat miegantys, miego sutrikimas taip pat laikomas vienu iš nepriklausomų lėtinio uždegimo rizikos veiksnių.
  • Nevisavertė mityba: žmogaus kūnas suprojektuotas taip, kad iš maisto galėtų pasisavinti labai specifinius vitaminus, mineralus ir mikroelementus. Visa kita, kas patenka į kūną, iš esmės yra neatpažįstama. Dažnai valgant daug kartų perdirbtą maistą, rafinuotą cukrų, konservantus, maistą, turintį daug sočiųjų riebalų, trans-riebalų rūgščių ir kitus nenatūralius komponentus, žmogaus organizmas nežino, ką su jais daryti, dėl to pradeda veikti gynybiškai ir sukeliamas uždegiminis atsakas. Dieta, kurioje gausu sočiųjų riebalų, transriebalų rūgščių ar rafinuoto cukraus, yra susijusi su didesne priešuždegiminių molekulių gamyba, ypač sergantiems diabetu ar turintiems antsvorio.

 

Profilaktika

 

Įvairios sveikos dietos ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pašalinti uždegimo priežastis ir sumažinti lėtinį uždegimą, užkertant kelią lėtinių uždegiminių ligų vystymuisi.

  • Maiste naudinga riboti uždegimą skatinančio maisto, pavyzdžiui, sodos, rafinuotų angliavandenių, fruktozės kukurūzų sirupo, vartojimą.
  • Sumažinti bendrųjų, sočiųjų riebalų ir transriebalų vartojimą.
  • Mėlynių, obuolių, Briuselio kopūstų, kopūstų, brokolių ir žiedinių kopūstų, kurie turi daug natūralių antioksidantų, polifenolių ir kitų priešuždegiminių junginių, vartojimas gali apsaugoti nuo uždegimo.
  • Didelis maistinių tirpių ir netirpių skaidulų suvartojimas yra susijęs su mažesniu IL-6 ir TNF-alfa kiekiu.
  • Migdolų vartojimas yra susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų bei diabeto rizika.
  • Žaliosios ir juodosios arbatos vartojimas: klinikinių tyrimų su žmonėmis metu buvo parodyta, kad arbatos polifenoliai yra susiję su CRB sumažėjimu.
  • Kurkumino ekstraktas, geltonas dažiklis, išgautas iš ciberžolės, pasižymi stipriu antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, slopinant NF-κB signalinį kelią, gali būti naudojamas kaip priemonė lėtinių ligų prevencijai ir gydymui.
  • Mikroelementų vartojimas: vitaminas D veikia priešuždegimiškai, slopindamas uždegimo mediatorius. Magnis, kaip vienas iš svarbiausių priešuždegiminių faktorių, o jo vartojimas susijęs su hsCRB, IL-6 ir TNF-alfa aktyvumo sumažėjimu. Vitaminas E, cinkas ir selenas organizme veikia kaip antioksidantai.
  • Fiziniai pratimai: klinikinių tyrimų su žmonėmis metu nustatyta, kad energijos sąnaudos mankštos metu sumažina daugelio priešuždegiminių molekulių ir citokinų gamybą.

 

Lėtinio uždegimo ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, lėtinės ligos kelia didžiausią grėsmę žmonių sveikatai. Visame pasaulyje trys iš penkių žmonių miršta dėl lėtinio uždegimo ligų, tokių kaip insultas, lėtinės kvėpavimo takų ligos, širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, nutukimas ir diabetas. Vaistai, papildai, priešuždegiminių komponentų dieta, normalaus kūno svorio palaikymas, nerūkymas ir alkoholio nevartojimas, streso sumažinimas, geras miegas gali padėti užkirsti kelią lėtinių uždegiminių ligų vystymuisi.

 

Nuotrauka - iš www.valentis.lt

 

 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.