Turizmo sektoriui atnaujinant veiklą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad vykstant į tam tikras šalis gali prireikti Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo, įrodančio, kad esate pasiskiepiję, nes priešingu atveju į šalį galite būti tiesiog neįleisti.

Sėkmingas širdies nepakankamumo ir jo sukeliamų problemų valdymas – vienas rimčiausių šiandienos medicinos iššūkių

2020-05-26

Širdies nepakankamumas (ŠN) – sunki lėtinė, smarkiai gyvenimo kokybę bloginanti liga. Pasaulyje ŠN nustatomas 1–2 proc. suaugusių gyventojų. Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacija jau daug metų vykdo pasaulinę širdies nepakankamumo sąmoningumo programą. Bendros strategijos inicijavimas vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse turėtų sumažinti mirštamumą nuo ŠN ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Gegužės antrąjį savaitgalį Europoje minima ŠN diena. Tokių renginių tikslas – paskleisti kuo daugiau žinių apie ŠN, priminti, kokios specializuotos paslaugos teikiamos sergantiesiems, ir t. t. Plačiau apie šiandienes ŠN aktualijas kalbamės su Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininke, Respublikinės Kauno ligoninės bei LSMUL KK Kardiologijos klinikos docente dr. Diana Žaliaduonyte.

 

Širdies nepakankamumo ir su juo susijusių mirčių profilaktika tampa pasauline prioritetine sveikatos problema. Tad kas yra ŠN? Kodėl tai tokia grėsminga liga?

Širdies nepakankamumas yra didėjanti problema, glaudžiai susijusi su senstančia visuomene. Pagal 2020 m. Amerikos širdies asociacijos paskelbtą širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto statistikos paskutinę apžvalgą, sergamumas ŠN didėja: jei palygintume 2009–2012 m. ir 2013–2016 m. duomenis, pastaruoju laikotarpiu sergančiųjų ŠN JAV padaugėjo nuo 5,7 iki 6,2 mln. Širdies nepakankamumas – dažniausiai kitų širdies ligų, retesniais atvejais – ir kitų (ne širdies) ligų pasekmė arba terminalinė stadija. Tai simptominis abiejų širdies skilvelių disfunkcijos sindromas, pasireiškiantis tam tikrais klinikiniais simptomais ir požymiais – dusuliu, greitu nuovargiu, fizinio krūvio netoleravimu, tinimais. Ši liga yra nepalankios prognozės, siejama su dideliu hospitalizacijų dažniu ir gana dideliu mirštamumu, jai būdingi dažni paūmėjimai, galimos pasikartojančios gyvybiškai svarbios aritmijos, staigioji širdinė mirtis. Diagnozavus ŠN, per pirmus metus miršta beveik 7 proc. sergančiųjų, per penkerius metus – 50 proc.

Atkreiptinas dėmesys, kad pusei stacionarizuotų dėl ŠN pacientų yra nustatomas ŠN ir yra sumažėjusi kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (KSIF), o kitai pusei – ŠN ir išsaugota KSIF (t. y. KSIF > 50 proc). Tai rodo, kad labai daug ŠN sergančių pacientų KSIF yra pakankamai gera ir kad maža KSIF vertė nėra esminis ligos eigą ir paciento prognozę lemiantis veiksnys. Taip pat tai verčia atkreipti dėmesį, kad ŠN nebūtinai yra terminalinė kitų ligų išraiška, ir ŠN simptomai, ir su tuo susijusios asmens sveikatos problemos, daug gretutinių ligų, neįgalumas, daugybinis vaistų vartojimas gali „pasivyti“ bet kurį mūsų pacientą, o adekvatus simptomų įvertinimas, laiku nustatyta diagnozė ir paskirtas gydymas – iššūkiai, su kuriais šiandien gali tekti susidurti įvairių specialybių gydytojams. 

Pagal epidemiologinius duomenis sergamumas ŠN panašus visame pasaulyje, kiek mažiau šia liga sergama Centrinėje Afrikoje. Analizuojant ŠN etiologiją arterinė hipertenzija yra dažniausia ŠN priežastis Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Karibuose, Rytų Europoje, išeminė širdies liga – Europoje ir Šiaurės Amerikoje, vožtuvinės ligos, ydos – Rytų Azijoje ir Ramiojo vandenyno šalyse.

 

Gegužės antrąjį savaitgalį Europoje minima ŠN diena. Koks pagrindinis visų šiai dienai skiriamų renginių tikslas?

Europos širdies nepakankamumo asociacija šiemet ŠN žinojimo dienas planavo gegužės 4–10 dienomis. ŠN žinojimo dienos yra skiriamos pacientams, visuomenei, visų specialybių gydytojams, visuomenės veikėjams ir politikams, kad atkreiptume dėmesį, kokia svarbi ŠN problematika, kad reikia skleisti informaciją visais įmanomais kanalais – pacientams bendrauti tarpusavyje, susipažinti su liga, komunikuoti su medicinos personalu, gauti ir tikėtis atsakymų; visuomenei – žinoti apie šių pacientų problemas, socialinę adaptaciją ir pagalbą; gydytojams – apie šių pacientų gydymo subtilybes ir priežiūrą; politikams – nes svarbūs jų sprendimai rengiant ir įvedant diagnostikos ir gydymo tvarkas, sprendžiant vaistų kompensavimo klausimus, kuriant bendras strategijas, apimančias sergamumo ir mirštamumo mažinimą, gerinant paslaugų prieinamumą ir adekvatų apmokėjimą už šias paslaugas.

Deja, šiemet ŠN dienų renginiai yra atšaukti (oficialiai paskelbė Europos Širdies nepakankamumo asociacija) ir nenustatyta iki kurio laiko. Viskas priklauso nuo COVID-19 infekcijos valdymo grėsmių. Bet mes, gydytojai, žinome, kad ŠN pacientai yra ir jiems reikia mūsų.

 

Kokia šiandienė situacija Lietuvoje? Ar daug žmonių serga ŠN? Koks mirštamumo nuo šios ligos procentas?

Lietuva nėra išimtis ir segančiųjų šia liga nustatoma panašiai kaip ir visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, ŠN serga kiek daugiau nei 100 000 Lietuvos gyventojų, VLK duomenimis, kasmet registruojama iki 20 000 stacionarinių gydymo atvejų, apie 40 000 ambulatorinių konsultacijų atvejų, apie 500 000 apsilankymų dėl ŠN pas šeimos gydytojus atvejų. Skaičiai įspūdingi, dėl to tiek kalbame apie šią ligą, labai svarbu laiku ją diagnozuoti ir skirti adekvatų gydymą.

Kaip vertinate naujų ŠN diagnostikos ir gydymo algoritmų pritaikymą praktikoje? Koks tokių algoritmų vaidmuo ir nauda valdant ŠN?

Kaip ir minėjau, savalaikė diagnostika ir adekvataus gydymo paskyrimas, vėliau pacientų stebėsena, gydymo poveikio, vaistų vartojimo ir jų šalutinių poveikių stebėsena bei kontrolė – yra vienos esminių sėkmingo, efektyvaus ligos valdymo dalių. Algoritmų kūrimas yra ne trumpas, o daug darbo ir laiko reikalaujantis procesas, jie atsiranda kaip klinikinių, mokslo ir epidemiologinių tyrimų, srities ekspertų – mokslininkų ir klinicistų – darbo rezultatas. Algoritmus svarbu pritaikyti klinikinėje praktikoje. Tai paruošta standartizuota pagalba gydytojui. Jais gali naudotis ne tik kardiologai, bet ir šeimos gydytojai, kitų sričių specialistai. Aišku, svarbu nepamiršti ir asmeninės gydytojo patirties indėlio, empatijos ir kitų nepamatuojamų ir niekur neužrašytų dalykų, siekiant sėkmingai gydyti ligonį.

Koks dėmesys šiandien skiriamas ŠN sergantiems pacientams? Kokia ŠN sergančių pacientų priežiūros kabinetų veiklos reikšmė, specialiai parengtų slaugytojų indėlis?

Širdies nepakankamumo ir jo problematikos valdymas šiandien yra svarbi medicinos sritis. Skaičiai, kurie atspindi mirštamumą nuo ŠN, yra panašūs kaip ir mirštamumo nuo onkologinių ligų statistika, kai kuriais atvejais – net blogesni už kai kurių onkologinių ligų! Kitų šalių tyrimų rezultatai rodo (Skandinavijoje, kai kuriose Vakarų Europos šalyse, kur jau seniai intensyviai dirbama su ŠN), kad tų pacientų, kurie yra stebimi ŠN specialistų, prognozė daug geresnė. Dėl to Lietuvoje nuo 2016 m. sausio 1 d. įvesta nauja ambulatorinė paslauga – gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacija, į kurią įeina ir paciento, sergančio širdies nepakankamumu, mokymas. Smagu pasidžiaugti, kad konsultacijų dėl ŠN skaičius auga, poreikis vis dar išlieka didelis, o ir pirmieji rezultatai rodo, kad pacientų, kurie gauna specializuotą paslaugą gyvenimo kokybės ir prognozės rodikliai geresni. Šiandienos tikslas – kad ši paslauga taptų kuo labiau ir plačiau prieinama Lietuvos gyventojams visoje šalyje. Dėl to itin svarbu, kad turėtume paruoštų specialistų, t. y. gydytojų kardiologo ir slaugytojo, kurie yra praėję ŠN mokymus, komandas, nes tokiu principu teikiama ši paslauga, ir įrengtus ŠN kabinetus – nereikalaujančius kažkokios itin specifinės įrangos (bet jame turėtų būti echokardioskopas, impedanso aparatas), reikalingas kompiuteris ar medijos sistema, paruošta mokymo medžiaga (pacientui mokyti). Dar, aišku, svarbu ligoninės (ar kitos asmens priežiūros įstaigos) administracijos pritarimas ir motyvacija steigti šiuos kabinetus, skatinti ŠN ligonių priėmimą.

Kokios dabartinės ŠN gydymo galimybės? Ar mūsų pacientams prieinami naujausi vaistai, kitos priemonės?  

Šiandien Lietuvoje ŠN sergantys pacientai gali gauti visą įmanomą priežiūrą, vaistus, intervencines procedūras – kaip ir visame pasaulyje.

Klinikinėje praktikoje jau seniai žinomi ir patvirtinti efektyvūs patogenetiškai veikiantys vaistai ŠN gydyti (AKFI, BAB, MRB grupės vaistai) yra kompensuojami ir taikomi gana plačiai, naujausios kartos vaistai ŠN gydyti (ARNI grupės) yra kompensuojami 100 proc. ir norėčiau tikėti vis sėkmingiau skiriami pacientams ŠN gydyti, šiems vaistams nustatoma vis daugiau indikacijų. Intervencinis ŠN gydymas – širdies resinchronizuojamųjų prietaisų implantavimas galimas net keliose Lietuvos ligoninėse. Žinoma, atranka šiam gydymui turi būti atlikta kruopščiai ir laiku, palyginti su Europos statistika, šis gydymo metodas galėtų būti Lietuvoje taikomas ir plačiau.

 

Kokias matote problemas, kurias reikia nedelsiant spręsti? Kokios bendros Jūsų įžvalgos, susijusios su sergamumo ŠN mažinimu?

Šiandien dėl COVID-19 infekcijos grėsmių mes visi gyvename kiek neįprastomis sąlygomis. Nežinau, kaip šiandien gyvena mūsų ŠN pacientai karantino sąlygomis. Juk jų stebėsena, nuolatinis konsultavimas yra būtinybė, o dabar tai apribota.

Vertinant bendrąja prasme – svarbu, kad ŠN pacientams būtų prieinamas šiuolaikinis gydymas, kad pacientai būtų gydomi pagal naujausias patvirtintas efektyvaus gydymo rekomendacijas, labai svarbu pacientą mokyti, kaip gyventi su ŠN, svarbu, kad pacientas turėtų savo „ŠN komandą“ – gydytoją kardiologą, ŠN slaugytoją, šeimos gydytoją, bendrosios praktikos slaugytoją, kitų specialistų priežiūrą, esant gretutinių ligų – šeimos narių palaikymą, pozityvumą, nuolatinį fizinį krūvį. Mūsų ŠN komandos tikslas Lietuvoje – plėsti ambulatorines ŠN konsultacines paslaugas, svarstyti ŠN pacientų reabilitacijos galimybes, įdiegti naujus ŠN gydymui skirtus vaistus į kasdienę kiekvieno gydytojo praktiką, mokyti kolegas – kitų sričių gydytojus apie ŠN problematiką, naujausias diagnostikos ir gydymo galimybes šioje srityje.

 

Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė

 

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 4.

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.