Vaikų kvėpavimo takų ligos

2017-08-10

Peršalimas – tai dažniausiai virusų sukeltas ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti visus viršutinius kvėpavimo takus ar atskiras jų sritis: nosį (sloga), ryklę (faringitas), gerklas (laringitas), kartais trachėją ir bronchus. Pagrindiniai šių ligų sukėlėjai yra rinovirusai. Peršalimo simptomai paprastai pasireiškia po 24–72 val. inkubacinio laikotarpio.

 

Požymiai

 

  • Peršalimo požymiai pradeda ryškėti po 1–2 dienų nuo užsikrėtimo, stipriausi būna 2–4 dieną.
  • Vaikas gali skųstis gerklės kutenimu, kuris būdingas pirmąsias ligos dienas, vėliau išnyksta.
  • Gerklės skausmą lydi sloga, kuri iš pradžių būna vandeninga, sekretas bespalvis, vėliau sutirštėja.
  • Formuojasi nosies gleivinės uždegimas bei paburkimas, nes virusai, patekę į nosies gleivinę, sparčiai dauginasi ir išsiskiria uždegimą skatinančios medžiagos.
  • Gali atsirasti nestiprus kosulys, pradėti krėsti šaltis, pakilti kūno temperatūra, skaudėti raumenis, kaulus.
  • Čiaudulys, varvėjimas iš nosies, kosulys, karščiavimas – organizmo apsauginės reakcijos, kova su infekcija, mėginimas pašalinti iš kvėpavimo takų gleives, kuriose knibždėte knibžda ligos sukėlėjai.

 

Gydymas ir pagalbos priemonės

  • Vaistais peršalimas neišgydomas, tik lengvinami kai kurie simptomai: karščiavimas, kosulys, sloga ar galvos skausmas.
  • Vaikus reikia rūpestingai slaugyti: būtina, kad vaikas pakankamai ilsėtųsi, gertų daug šiltų skysčių, skalautų gerklę šiltu pasūdytu vandeniu ar specialiomis skalavimo priemonėmis.
  • Galima duoti karščiavimą mažinančių acetaminofeno grupės vaistų.
  • Įsidėmėkite, kad, gydant bendrąjį peršalimą, antibiotikai nėra veiksmingi, nes jie neveikia virusų, kurie peršalimo ligas sukelia dažniausiai. Antibiotikų skiriama tik prasidėjus bakterinės kilmės komplikacijoms.

 

Sunkus sausas kosulys

 

Kosulys – labai dažnas vaikų kvėpavimo takų ligos simptomas ir viena pagrindinių apsilankymo pas šeimos ar vaikų ligų gydytoją priežasčių. Neretai iš pradžių labai sunku nustatyti, kodėl vaikas kosėja. Paprastai kosulys nesukelia vaikui rimtų sveikatos sutrikimų ir labiau esti tėvelius dirginančiu simptomu. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad sveikas vaikas nekosėja ir kartais kosulys gali būti rimtos ligos priežastis. Kosėti vaikai dažniausiai pradeda, kai įkvepia šalto oro, sušąla kojas, sukaitusius perpučia vėjas ar kai prie peršalimo prisideda viršutinių kvėpavimo takų infekcija, pasireiškia tracheitas, bronchitas, kai kurios kitos ligos. Dažniausiai kosima sausai. 3–5 tą ligos dieną kosulys paprastai tampa drėgnas. Gerklų uždegimui būdingas sausas lojantis, skausmingas kosulys. Šiuo atveju ir temperatūra būna aukšta. Kosulio trukmė labai nevienoda. Vieni vaikai kosi savaitę, kiti – daug ilgiau. Taip yra todėl, kad įvairios ūminės kvėpavimo organų ligos užtrunka įvairiai, be to, vaikų organizmo atsparumas nevienodas – vieni greičiau nugali ligą, kitiems reikia ilgesnio laiko.

 

Gydymas ir pagalbos priemonės sausai kosinčiam vaikui

  • Jei kosulys sausas, nėra temperatūros, gali padėti garų inhaliacijos. Į vandenį galima įlašinti eukaliptų aliejaus ar kitų vaistų, kurių eteriniai aliejai dezinfekuoja kvėpavimo takus. Procedūros trukmė – 3–5 min., galima kartoti 3–4 kartus per dieną. Kylantys garai skystina skreplius, dėl to palengvina atsikosėjimą.
  • Kojų vonelės. Kojas įmerkite į vandenį iki pusės blauzdų; vandens temperatūrą po truputį didinkite nuo 37 iki 42 laipsnių. Norint sustiprinti poveikį, į vandenį galima įpilti druskos (2–3 valgomieji šaukštai kibirui vandens) arba garstyčių miltelių (15–20 g kibirui vandens). Po procedūros apipilkite kojas tokios pat temperatūros švariu vandeniu, nušluostykite, apaukite šiltomis natūralaus pluošto kojinėmis ir paguldykite vaiką į lovą.
  • Rekomenduojama duoti daug šiltų vaistažolių arbatų. Jos padeda suskystinti skreplius, lengvina atsikosėjimą, ramina gerklų gleivinę. Gerti reikia dažnai ir po truputį.
  • Jei gyvenamojoje patalpoje sausa, ją reikia drėkinti.
  • Medikamentinės priemonės. Kosinčiam vaikui galima duoti čiulpiamųjų pastilių, sirupo nuo kosulio, tepti krūtinę augaliniais aliejiniais tepalais. Vienos priemonės tinka, kai kosulys sausas, kitos – kai drėgnas ir kai vaikas pradeda atsikosėti. Jei kosulys sausas, erzinantis, nėra sekreto – o dėl tos priežasties nėra ką skystinti ir skatinti atsikosėjimą – rekomenduojami centrinės kilmės kosulį slopinantys vaistai. Šiuo atveju ypač veiksmingas vaistas Paxeladine. Jis slopina kosulio centrą, gerina kvėpavimą, tačiau, kitaip nei kiti sausą kosulį slopinantys vaistai, neveikia kvėpavimo centro, nesukelia mieguistumo ar priklausomybės. Paxeladine tinkamas kosuliui gydyti sergant gripu, rinofaringitu, tracheitu, laringitu, kokliušu, tymais, taip pat esant spazminiam ir refleksiniam kosuliui. Vaikams rekomenduojamas Paxeladine sirupas.
  • Jei vaiko būklė negerėja, kreipkitės į gydytoją.

 

Ūminė sloga (rinitas)

 

Ūminė sloga, mediciniškai vadinama rinitu, – nosies ertmės gleivinės uždegimas, kuris dažniausiai yra viena pirmųjų vaiko gyvenimo ligų. Be to, sloga yra vienas peršalimo sindromo požymių. 2–6 metų amžiaus vaikai ūmine sloga serga vidutiniškai 6–8 kartus. Sloga kūdikiams ir mažiems vaikams yra rimtas negalavimas. Pirmiausia todėl, kad jie nemoka išpūsti nosies, jiems sunku kvėpuoti pro burną. Dėl to mažyliams sunku žįsti mamos krūtį, gerti mišinuką iš buteliuko. Užmigę jie dažnai pabunda, būdraudami būna irzlūs ir nenori žaisti.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.