Vaikų žvynelinės valdymo naujovės

2017-02-17

Dr. Jurgita Karčiauskienė

LSMU MA Odos ir venerinių ligų klinika

 

Kas trečiam žvyneline sergančiam pacientui ši liga prasideda dar iki brendimo. Vaikų žvynelinės paplitimas Europoje siekia iki 0,5–1 proc. Daugiausia naujų atvejų nustatoma 7–10 metų amžiaus vaikams. Vaikystėje dažniausiai nustatoma pirmojo tipo žvynelinė, kuriai būdingas šeiminis pasireiškimas [1, 2]. Riziką susirgti žvyneline vaikystėje didina nutukimas ir antsvoris [2]. Nepaisant didelio šios ligos paplitimo vaikystėje, vaikų žvynelinės gydymo tarptautinių rekomendacijų kol kas nėra. Todėl vaikų žvynelinės gydymas parenkamas individualiai, remiantis suaugusiųjų žvynelinės gydymo rekomendacijomis, klinikiniais atvejais, ekspertų nuomone bei patirtimi. Planuojant vaiko, sergančio žvyneline, gydymą būtina atsižvelgti į daugelį veiksnių.

Lengva ar vidutinio sunkumo vaikų žvynelinė dažniausiai gydoma vietinio poveikio vaistais [1, 2]. Vietiniai gliukokortikoidai šiai ligai gydyti vartojami dažniausiai. Vis dėlto atlikti tik trys klinikiniai tyrimai, vertinantys vietinių gliukokortikoidų efektyvumą ir saugumą gydant vaikų žvynelinę. Šiuose tyrimuose minėti vaistai pasižymėjo geru gydomuoju efektu ir lengvais nepageidaujamais reiškiniais (dažniausiai odos deginimas ir atrofija) [3].

Vitamino D analogai klinikiniuose tyrimuose su sergančiais žvyneline vaikais pasižymėjo geru klinikiniu efektu ir tik lengvais nepageidaujamais reiškiniais (dažniausiai odos sudirginimas ir niežėjimas). Pastebėta, kad kalcitrolį vaikai toleruoja geriau nei kalcipotriolį, jis rečiau sukelia nepageidaujamą odos niežėjimą. Šios grupės vaistai nerekomenduojami mažiems vaikams iki 2 m. amžiaus [3]. Nors vitamino D analogai gali būti skiriami kaip monoterapija, kartu vartojant ir vietinius gliukokortikoidus sumažėja nepageidaujamų reiškinių tikimybė ir pagerėja vaistų efektyvumas [3].

Kalcineurino inhibitoriai dažnai skiriami žvyneline sergantiems suaugusiems žmonėms gydant veido, genitalijų ir raukšlių žvynelinę. Dviejuose klinikiniuose tyrimuose vertintas takrolimo 0,1 proc. saugumas ir efektyvumas 30 dienų gydant žvyneline sergančius vaikus. Gydymas buvo veiksmingas, pasireiškė mažai šalutinių reiškinių [3]. Tačiau dėl galimos didesnės odos vėžio ir limfomos rizikos skiriant šiuos vaistus vaikams nerekomenduojama taikyti fototerapijos ar intensyviai degintis saulėje [3]. 

Fototerapija

Esant didesniam nei 15–20 proc. odos paviršiaus ploto pažeidimui ar delnų ir padų žvynelinei galimas gydymas fototerapija (ultravioletiniais spinduliais) [2, 3]. Vaikų žvynelinė dažnai pasižymi geru atsaku į gydymą ultravioletiniais spinduliais. Ypač rekomenduojama siaurabangė UVB 311 nm terapija [3]. 2011 metais atliktas klinikinis tyrimas su 2–18 metų amžiaus plokšteline žvyneline sergančiais vaikais. Vidutiniškai po 3 mėnesių 51 proc. sergančiųjų bėrimai išnyko visiškai, o 41 proc. – PASI pagerėjo daugiau nei 75 proc. [4]. Dėl dažnesnių nepageidaujamų reiškinių ir toksiškumo fotochemoterapija vaikams taikoma retai [3]. Dažniausi nepageidaujami fototerapijos reiškiniai – odos paraudimas, deginimas, niežėjimas ir pūslelės [1, 3]. Vaikams fototerapijos procedūra gali kelti baimę ir nerimą, nes atliekama uždaroje kabinoje [3], todėl taikoma tik nuodugniai įvertinus procedūros būtinumą ir aptarus jos eigą su pacientu bei jo tėvais.

Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Lietuvos gydytojo žurnalas. Dermatologijos aktualijos“ 2016

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.