ULAC praneša: per dešimt šių metų mėnesių pasaulyje užregistruoti 107 susirgimai poliomielitu ir tai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, virš penkių kartų daugiau susirgimų, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu – atitinkamai 107 ir 19 atvejų.

Vienpusio postrumektominio gerklų paralyžiaus gydymo rezultatai LSMUL Kauno klinikose 2011–2016 m.

2019-05-23

Prof. dr. Rūta Pribuišienė1, Raimonda Žiogaitė2, Goda Jaraitė2, doc. Virgilijus Krasauskas3, prof. habil. dr. Virgilijus Uloza1

1LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės klinika, 2LSMU MA Medicinos fakultetas, 3LSMU MA Chirurgijos klinika

Vienpusis gerklų paralyžius (VGP) yra viena skydliaukės pašalinimo (strumektomijos) komplikacijų, kurios dažnis – iki 3 proc. Chirurgams ir šią komplikaciją gydantiems otorinolaringologams svarbu žinoti savo įstaigos postrumektominio VGP dažnį bei gydymo rezultatus.

2011–2016 m. LSMUL Kauno klinikose atlikto tyrimo metu nustatytas postrumektominio VGP dažnis (1,9 proc.) atitinka skelbiamą literatūroje ir, lyginant su praėjusiu dešimtmečiu, nekito. Daugiausia VGP išsivystė operuojant daugiamazgę strumą ar skydliaukės papilinę karcinomą. Beveik pusei pacientų, sirgusių VGP, vidutiniškai per 3 mėn. balsas atsigavo ar pagerėjo. Dėl šios ligos pacientai buvo nedarbingi vidutiniškai 2 mėnesius. Chirurgiškai balsas gydytas tik 13 proc. VGP sergančių pacientų. Atokiuoju laikotarpiu tarp sergančių VGP balso kokybe besiskundžiančių pacientų vyrauja lengvas užkimimas. VGP funkcinės baigtys nepriklausė nuo taikyto konservatyvaus pooperacinio gydymo, o tik nuo po strumektomijos praėjusio laiko.

 

Vienpusis gerklų paralyžius (VGP) yra viena sunkiausių skydliaukės pašalinimo (strumektomijos) komplikacijų. Dažniausia strumektomijos indikacija – skydliaukės vėžys, dažniau pasitaikanti moterims [1]. Kitos indikacijos: gerybiniai skydliaukės mazgai ar cistos (jei aspiracinės biopsijos medžiaga įtartina), daugiamazgė struma, Hašimoto ir kitų tipų tiroiditai, su struma susijęs sutrikęs rijimas ar kvėpavimas [2].

 

Klinika, dažnis, formos

VGP požymiai (užkimimas, springimas) paprastai išryškėja pirmomis dienomis po operacijos. Pažeidus grįžtamąjį gerklų nervą, balso klostė tampa nejudri, užima paramedialinę padėtį, fonuojant (kalbant) nesusiglaudžia su judria kita balso kloste (1 pav.). Dėl to lieka nesandarus balso plyšys, pasireiškiantis įvairaus laipsnio užkimimu: nuo vos pastebimo iki visiško balso išnykimo (afonijos), pacientą vargina springimas, neefektyvus atsikosėjimas, kartais aspiracija [3, 4]. Dėl nuolatinio balso plyšio nesandarumo, dažno oro įkvėpimo kalbant ar dirbant VGP sergančius pacientus vargina hiperventiliacijos sindromas, pasireiškiantis nerimu, svaigimu, „krūtinės spaudimu“, galūnių tirpimu, sustiprėjusiu širdies plakimu, dusulio pojūčiu [5].

Remiantis sisteminės apžvalgos duomenimis, laikinasis VGP (iki 12 mėn.) gali pasireikšti 1,4–38,4 proc. atvejų (vidutiniškai 9,8 proc.) [6]. Per 6–12 mėn. gali įvykti savaiminis paralyžiaus atsigavimas arba kompensacija. Balso klostės judrumas savaime atsikuria tik 5–8 proc. VGP atvejų [7]. Dažniausiai per 12 mėn. išsivysto paralyžiaus kompensacija: dėl sveikosios balso klostės hiperfunkcijos fonuojant užsidaro balso plyšys, grįžta balso stiprumas, nors paralyžiuota balso klostė ir išlieka nejudri [3]. Ilgiau nei 1 m. išliekantis gerklų paralyžius vadinamas nuolatiniu VGP. Jis nustatomas iki 18,6 proc. (vidutiniškai 2,3 proc.) operuotų pacientų [6].

 

Diagnostika

Labai svarbu, kad chirurgas laiku įtartų šią komplikaciją ir nukreiptų pacientą otolaringologo konsultacijos. Otorinolaringologas netiesioginės ar vaizdo laringoskopijos (VLS) metu patikslina balso klosčių judrumą, pažeidimo pusę, įvertina balso plyšio nesandarumą, balsą.

Balsas gali būti vertinamas subjektyviai paties paciento ir/ar atliekant kiekybinį akustinį balso tyrimą. Dėl paprastumo ir universalumo dažniausiai naudojami subjektyvūs balso vertinimo būdai: faktorinė užkimimo (LGP) skalė, balso neįgalumo indeksas ar vaizdinio atitikmens skalė (VAS) [8]. Svarbu įvertinti ir gerklų aerodinamines savybes: t. y. fonacijos efektyvumą per nesandarų balso plyšį. Šiuo tikslu išmatuojama ilgiausia fonacijos trukmė (IFT) [9]. IFT norma – daugiau nei 15 s. Esant dėl balso klostės paralyžiaus nesandariam balso plyšiui, IFT sutrumpėja iki kelių sekundžių. Stiprėjantis balsas, ilgėjantis IFT neretai rodo balso klostės paralyžiaus atsigavimą ar kompensaciją [10].

Pažymėtina, jog geriausia gerklas apžiūrėti VLS metodu (1 pav.): šio tyrimo metu matomas iki 20 kartų išdidintas gerklų vaizdas, kuris įrašomas ir vertinamas kartu su pacientu. Pacientui parodoma, kad pati balso klostė nėra pažeista, kad gydymo tikslas – visiškas balso klosčių susiglaudimas fonuojant [1].

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 m. Nr. 1

 

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.