Tarp Europos šalių cukriniu diabetu (CD) sirgusių suaugusiųjų daugiausia buvo Portugalijoje (9,86 proc.), mažiausia – Airijoje (3,43 proc.). Lietuvoje sergamumas CD tarp suaugusiųjų buvo 3,69 proc. ES vidurkis – 6,04 proc. (2017 m. duomenys)

Placentos sterilumo dogma susvyravo

2019-06-17

Iki šiol buvo manoma, kad gimda yra visiškai sterili, tačiau naujausi tyrimai rodo, jog motinos įsčios yra toji vieta, kur pradeda formuotis kūdikio mikrobioma. Mokslininkų teigimu, pirmasis daugumos kūdikių sąlytis su mikrobais įvyksta gimstant.

Iškart po apvaisinimo pradėjęs formuotis embrionas pradeda „konstruoti“ išgyvenimui reikalingus organus. Labai svarbų apsauginį ir gyvybę palaikantį vaidmenį šiuo periodu atlieka placenta: per ją iš motinos kraujo vaisiui tiekiamas deguonis, maisto medžiagos ir imuninės molekulės. Placenta saugo vaisių nuo patogenų. Daugiau nei šimtmetį gydytojai manė, kad vaisius ir gimda nėštumo metu būna sterilūs. Naujausi duomenys verčia šiuos teiginius peržiūrėti.

 

Pirmasis kūdikio užkratas – jau gimdoje

Viena pirmųjų vaisiaus ir gimdos sterilumo teorija 2011 m. suabejojo Indira Mysorekar. Ji su kolegomis ištyrė beveik 200 St. Louis ligoninės (Misurio valstijoje, JAV) gimdyvių placentas ir apie 1/3 jų mikroskopiškai ląstelių viduje aptiko bakterijų.

Anot St. Louis, Vašingtono universiteto mikrobiologės I. Mysorekar, bakterijos dažnai rodo esant infekciją, o infekcija yra dažna priešlaikinių gimdymų priežastis. Tiesa, I. Mysorekar aptiktos bakterijos neatrodė patogeniškos, be to, aplink jas nebuvo matyti imuninių ląstelių ir uždegimo požymių. Tokių pat bakterijų mikrobiologė aptiko ir normalaus nėštumo moterų placentose. Pasak tyrėjos, šie duomenys duoda pagrindo manyti, kad rastos bakterijos yra normalios mikrobiomos dalis.

Per pastaruosius keletą dešimtmečių buvo atlikta nemažai tyrimų, siekiant nustatyti, kaip mikroorganizmai veikia žmogaus sveikatą, tačiau esminis klausimas – kada bakterijos pirmąsyk kolonizuoja mūsų organizmą – tebėra neatsakytas. Iki šiol gydytojai tvirtino, kad pirmasis individo sąlytis su bakterijomis įvyksta motinos gimdymo takuose. Kai kurių mokslininkų nuomone, per cezario pjūvį į pasaulį atėjusiems naujagimiams būtų naudinga „užsikrėsti“ moters makšties terpės mikroorganizmais.

I. Mysorekar ir kiti mokslininkai bakterijų aptiko ne tik placentoje, bet ir amniono skystyje, vaisiaus mekoniume. Tai galbūt rodo, kad kūdikio mikrobioma užkrečiama bakterijomis dar prieš gimstant.

Jeigu prielaida, kad bakterijos yra normalus, netgi būtinas nėštumo komponentas, pasirodys esanti teisinga, bus galima manyti, kad bakterijos atlieka svarbų vaidmenį formuojantis individo imuninei sistemai. Kai mokslininkai išmoks keisti gimdos mikrobinę sudėtį, galbūt taps įmanoma išvengti daugelio alerginių ligų, astmos ir kitokių panašių patologijų. Gal bus išaiškinti mikroorganizmai, susiję su priešlaikiniu gimdymu ir kitokiomis nėštumo komplikacijomis, nustatytos jų priežastys ir pan. Mokslininkų nuomone, naujausi atradimai paneigia teoriją apie gimdos sterilumą.

Žmogus, kaip ir kiti gyvi organizmai, pavyzdžiui, moliuskai, vėžliai, galbūt perima motinos mikrobus prieš gimstant. „Jei teigtume, kad moters gimdoje nėra mikrobų, kartu tvirtintume, kad žmonių rūšis yra vienintelė išskirtinė tuo požiūriu“, – sako San Francisko (Kalifornija, JAV) universiteto mikrobiologė Susan Lynch.

Tiesa, ne visi mokslininkai yra tokios nuomonės. Albertos universiteto (Edmontonas, Kanada) mikrobiologas Jens Valter sako apskritai netikįs, kad egzistuoja mikrobiomai. Kur vieni mokslininkai įžvelgia intriguojančių naujovių, kiti mano esant biologinį nesusipratimą, mokslinių įrodymų stygių arba apskritai įtaria artefaktą – neapdairų tirtų mėginių užteršimą mikrobais. Dabar vykstantys tyrimai turėtų galutinai atsakyti į klausimą, kurio požiūrio šalininkai teisūs.

Vienas pediatras prieštaringus požiūrius į placentos mikrobiomą palygino su mokslininkų „kirčiu peiliu“. Anot jo, jei paaiškės, kad vaisiaus mikrobioma išties egzistuoja, tai turės toli siekiančių pasekmių ne tik medicinai, bet ir visam fundamentiniam biologijos mokslui apskritai (pastaba: medicina yra biologijos šaka). Hiustono (Teksasas, JAV) Baylor medicinos kolegijos akušerė Kjersti Aagaard sako, kad, pakeitus dabartinį požiūrį į placentą, kaip motiną ir vaisių skiriantį barjerą, į naują – motinos ir vaisiaus „bendravimo“ priemonę – atsivertų labai įdomios perspektyvos iš esmės kitaip interpretuoti daugelį biologijos teorijų ir sampratų.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 Nr. 1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.