Glaukoma sergančio paciento ir gydytojo pozicija: tiek daug įvairių tyrimų?

2017-05-23

Lina Šiaudvytytė, Rasa Norkūnaitė, Monika Vieversytė, Lina Krėpštė, Akvilė Daveckaitė, prof. dr. Ingrida Janulevičienė

LSMU MA Akių ligų klinika

 

Glaukoma yra pagrindinė negrįžtamo aklumo priežastis išsivysčiusiose pasaulio šalyse [1]. Nustatyta, kad 2,65 proc. bendros populiacijos, vyresnių kaip 40 metų, bei 10 proc. – vyresnių kaip 80 metų amžiaus asmenų, serga glaukoma. Manoma, kad Lietuvoje šia liga serga apie 40 tūkst. žmonių, o kas septintas aklasis yra netekęs regos dėl glaukomos [2]. Šiuolaikinė medicina negali išgydyti glaukomos, bet gali sulėtinti jos progresavimą, todėl labai svarbi yra ankstyva diagnostika. Tai įmanoma atliekant profilaktinius akių tyrimus, nes ligos pradžia yra besimptomė [3].

 

Glaukoma diagnozuojama, kai nustatomi struktūriniai regos nervo disko (RND) pakitimai ir jie atitinka funkcinius regos pakitimus akiplotyje – tam reikalingi įvairūs ir dažnai ne vieną kartą atliekami tyrimai [4]. Pacientui neretai kyla klausimų dėl tyrimų gausos, jų svarbumo, ligos eigos, gydymo ir ateities prognozių. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus, o atsakymus, paremtus moksliniais tyrimais, Europos glaukomos draugijos gairėmis ir Lietuvoje galiojančiais įstatymais, pateiksime paprastai ir suprantamai.

 

Ką dažniausiai reiškia „man nepatinka jūsų nervas“?

Neatsiejama glaukomos diagnostikos dalis yra akies dugno apžiūra oftalmoskopu, kuri įgalina įvertinti RND, tinklainės kraujagysles bei kitas tinklainės dalis. Normalus RND yra rausvas, aiškiomis ribomis, o jo centre, matoma fiziologinė įduba – ekskavacija [5]. Gydytojas oftalmologas, apžiūrėjęs RND ekskavacijos dydį, formą ir simetriškumą, gali įžvelgti jos išsiplėtimą (ypač vertikalia kryptimi), padidėjusį santykį su viso disko skersmens santykiu, lokalų ar difuzinį neuroretininio krašto susiaurėjimą. Gydytojas atkreipia dėmesį ne tik į neuroretininio krašto pakitimus, bet ir į kraujagyslių kamieno postūmį į nazalinę pusę, kraujagyslių persilenkimą, peripapilinės atrofijos atsiradimą, ypač nazalinėje dalyje, kraujosruvas šalia RND krašto, tinklainės nervinio skaidulų sluoksnio (TNSS) defektus.

Vertinant RND ekskavaciją svarbu atkreipti dėmesį ir į paties RND dydį: esant mažam RND (2) ekskavacijos beveik nematyti, nervinės skaidulos būna susigrūdusios siaurame odenos kanale ir dažnai ypač jautrios glaukominiam pažeidimui. Priešinga situacija, kai RND yra didelis (>2,8 mm2) – šių diskų ekskavacija dažnai atrodo patologinė, nors tinklainės nervinių skaidulų skaičius išlieka identiškas. Dėl to dažnai dideli RND yra siejami su hiperdiagnostika, o maži – su nenustatytomis glaukomomis [6, 7].

Kartais prie RND krašto randama liepsnos pavidalo kraujosruvų, kurias svarbu dokumentuoti, kadangi jos yra laikinos ir siejamos su glaukomos progresavimu – net 50–80 proc. glaukomos atvejų progresuoja per 2–3 m. nuo kraujosruvų atsiradimo [8]. Sveikiems asmenims RND kraujosruvos pasitaiko labai retai (mažiau nei 0,2 proc.), o pacientams, sergantiems glaukoma, net iki 40 proc. [9].

TNSS defektai pasitaiko mažiau nei 3 proc. sveikų asmenų, dėl to jų atsiradimas laikomas patologiniu ženklu [9-11]. Šiais laikais įmanoma gana tiksliai įvertinti RND ir TNSS pažeidimus, o tai padeda anksčiau diagnozuoti ligą, vertinti jos eigą, pritaikyti gydymą bei apsaugoti nuo ligos progresavimo.

 

Ar oftalmoskopija yra vienintelis būdas įvertinti regos nervo diską? Ar šiuolaikinėje medicinoje nėra įmanomas objektyvus ištyrimas?

Šiuolaikinėje medicinoje neapsieinama be objektyvių bei modernių tyrimo būdų vertinti TNSS ir RND struktūrą – tai optinė koherentinė tomografija, skenuojanti lazerinė poliarimetrija bei daugiažidininė skenuojanti lazerinė oftalmoskopija.

Šie tyrimai padeda ne tik kokybiškai (vaizdiškai) ir kiekybiškai įvertinti TNSS bei RND struktūrą, bet ir vertinti proceso progresavimą arba stabilizavimą dinamikoje.

Skenuojanti lazerinė poliarimetrija (GDx VCC, angl. nerve fiber analysis system) – tyrimas, kurio metu naudojamas trumpųjų infraraudonųjų spindulių lazeris. Su poliarizuotos šviesos pagalba TNSS defektus galima nustatyti anksti bei įvertinti kokybiškai. Tyrimas greitas, nereikalingas vyzdžio išplėtimas. Prietaiso jautrumas (gebėjimas nustatyti ligą) – 58–89 proc., o specifiškumas (gebėjimas atskirti sveikus asmenis) siekia 80–98 proc. [12].

Optinė koherentinė tomografija (OKT, angl. optical coherence tomography) – neinvazinis, neskausmingas, tinklainės sluoksnių, RND vertinimui naudojamas tyrimas, tačiau jam atlikti turi būti išplečiami akių vyzdžiai, negalima atlikti, jeigu yra ryškios lęšiuko ar stiklakūnio drumstys, ragenos edema. OKT jautrumas siekia 30–84 proc., o specifiškumas svyruoja nuo 90 iki 96 proc. [12].

Daugiažidininė skenuojanti lazerinė oftalmoskopija (HRT, angl. Heidelberg retina tomography) – tyrimas, kurio metu naudojamas diodinis lazeris. Tai neinvazinis tyrimas, leidžiantis pamatyti trimatį RND vaizdą, įvertinti RND pokyčius bei TNSS storį. HRT jautrumas siekia net 97 proc., o specifiškumas – 95 proc. [12].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos oftalmologija“ 2017 Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.