Skausmo medicina 2017/2

TURINYS

Aktualijos

6-asis Tarptautinis simpoziumas „Skausmas Baltijos šalyse 2017“

 

Skausmo ABC

Europos skausmo medicinos diplomas

 

Metų kampanija – 2017

Lėtinis pochirurginis skausmas: apibrėžimas, išraiška ir prevencija

 

Suaugusiųjų pooperacinio skausmo valdymas

 

Ūminio ir lėtinio skausmo po operacijos elgesiniai rizikos veiksniai ir intervencijos, įskaitant hipnozę

 

Skausmas po operacijos vaikams ir kūdikiams

Pagyvenusių asmenų pooperacinio skausmo valdymas

 

Skausmas ir vaistai

Polimodalinis skausmo malšinimas – jau greitai ir vienoje tabletėje

Skausminių polineuropatijų patogenezinio gydymo galimybės

Fentanilio pleistras gydant onkologinį skausmą

 

Kronika

Konferencija „Daugiadalykis požiūris į nugaros skausmą“

Europos skausmo medicinos diplomo egzaminas Madride

Lėtinis pochirurginis skausmas: apibrėžimas, išraiška ir prevencija

Lėtinio pochirurginio skausmo (LPCS) darbinį apibrėžimą pasiūlė Macrae ir vėliau peržiūrėjo Werner: Skausmas, besitęsiantis ne mažiau kaip tris mėnesius po operacijos (įvairūs autoriai siūlo trukmės ribas nuo dviejų iki šešių mėnesių). Skausmo nėra prieš operaciją arba skausmas pasireiškia skirtinga išraiška ar padidėjusiu intensyvumu po operacijos. Lokalizacija yra susijusi su operacija arba nustatoma skausmo atspindžio srityje. Kitos galimos skausmo priežastys yra paneigtos (t. y. vėžys, infekcija).

Skausminių polineuropatijų patogenezinio gydymo galimybės

Polineuropatija yra dažniausiai pasitaikantis periferinių neuropatijų klinikinis sindromas – išplitęs, paprastai simetriškas įgimtas ar įgytas periferinių nervų pažeidimas. Skausminės polineuropatijos yra neuropatijų potipis, kai išskirtinai pažeidžiamos nemielinizuotos (C) ar mažai mielinizuotos (Aδ) sensorinės skaidulos. Jų pagrindinis klinikinis požymis yra neuropatinis skausmas, atsiradęs kaip tiesioginė pasekmė dėl somatosensorinės sistemos pažaidos ar ligos, sukėlusios pažeidimą [1]. Skausminę neuropatiją taip pat apibūdina neigiamų (nejautra, hipoestezija, hipoalgezija) ir teigiamų (savaiminis skausmas, sukeltas skausmas, hiperalgezija) sensorinių simptomų derinys. Cukrinis diabetas yra pati dažniausia skausmingosios polineuropatijos priežastis. Kitos priežastys: metaboliniai ir mitybos sutrikimai (avitaminozė, uremija), imuninės sistemos sutrikimai (Guilain-Barro sindromas, lėtinė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija, daugiažidininė įgyta demielinizuojanti sensorinė ir motorinė polineuropatija, sisteminiai vaskulitai ir jungiamojo audinio ligos), infekcijos (ŽIV, juostinė pūslelinė, boreliozė), disglobulinemijos (amiloidozė, mileoma, krioglobulinemija), neoplazmos (tiesioginė naviko infiltracija, sensorinė neuronopatija, intoksikacijos (alkoholis, metalai, vaistai (platinos derivatai, bortezomidas, vinkristinas, paklitakselis, taslidomidas, linezolidas, metronidazolis, zalcitabinas, stavudinas)).

Polimodalinis skausmo malšinimas – vienoje tabletėje

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pakopinės analgezijos schema (1986 m.) nurodo įvairių vaistų klasių derinius malšinant skausmą. Šie deriniai – tai neopioidiniai ir opioidiniai analgetikai, adjuvantai. Tarp dažniausiai vartojamų preparatų – paprastieji analgetikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), silpnieji ir stiprūs opioidai, tricikliai antidepresantai ir vaistai nuo epilepsijos. Derinant šiuos preparatus, gaunamas polimodalinis skausmo malšinimas, padedantis pasiekti didesnį analgezijos efektyvumą, mažinantis vieno preparato dideles dozes ir šalutinių reiškinių riziką. Tramadolio hidrochlorido ir deksketoprofeno derinys vienoje tabletėje – naujas žingsnis polimodalinio skausmo malšinimo schemoje, teikiantis viltį pasiekti dar geresnių analgezijos rezultatų.

Skausminių polineuropatijų patogenezinio gydymo galimybės

Polineuropatija yra dažniausiai pasitaikantis periferinių neuropatijų klinikinis sindromas – išplitęs, paprastai simetriškas įgimtas ar įgytas periferinių nervų pažeidimas. Skausminės polineuropatijos yra neuropatijų potipis, kai išskirtinai pažeidžiamos nemielinizuotos (C) ar mažai mielinizuotos (Aδ) sensorinės skaidulos. Jų pagrindinis klinikinis požymis yra neuropatinis skausmas, atsiradęs kaip tiesioginė pasekmė dėl somatosensorinės sistemos pažaidos ar ligos, sukėlusios pažeidimą [1]. Skausminę neuropatiją taip pat apibūdina neigiamų (nejautra, hipoestezija, hipoalgezija) ir teigiamų (savaiminis skausmas, sukeltas skausmas, hiperalgezija) sensorinių simptomų derinys. Cukrinis diabetas yra pati dažniausia skausmingosios polineuropatijos priežastis. Kitos priežastys: metaboliniai ir mitybos sutrikimai (avitaminozė, uremija), imuninės sistemos sutrikimai (Guilain-Barro sindromas, lėtinė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija, daugiažidininė įgyta demielinizuojanti sensorinė ir motorinė polineuropatija, sisteminiai vaskulitai ir jungiamojo audinio ligos), infekcijos (ŽIV, juostinė pūslelinė, boreliozė), disglobulinemijos (amiloidozė, mileoma, krioglobulinemija), neoplazmos (tiesioginė naviko infiltracija, sensorinė neuronopatija, intoksikacijos (alkoholis, metalai, vaistai (platinos derivatai, bortezomidas, vinkristinas, paklitakselis, taslidomidas, linezolidas, metronidazolis, zalcitabinas, stavudinas)).

Fentanilio pleistras onkologinio skausmo gydyme

Opioidiniai analgetikai yra pagrindiniai vaistai gydant skausmą, nes jų veikimas paremtas skausmo fiziologija ir patologija bei patikrintas ilgamete praktika. Opioidų skyrimas onkologiniam skausmui yra gydytojo prievolė, kita vertus – jam tai ir nemažas išbandymas. Būdami paskirti iš išorės, bet identiški savo poveikiu organizme esančiai endogeninei skausmo moduliacijos sistemai, šios klasės vaistai reikalingi gydytojo gilių žinių ir praktinių įgūdžių. Galbūt dėl to jau beveik du dešimtmečius turėdami galingiausią ginklą – fentanilio tranderminę sistemą, jo potencialo šiandien dažniausiai neišnaudojame, o vėžiu sergantys pacientai negauna adekvataus skausmo malšinimo.

EUROPOS SKAUSMO MEDICINOS DIPLOMAS

Lėtinis, nenumalšinamas skausmas yra didžiausia neišspręsta problema pasaulyje. Ji yra universali, nepriklauso nuo amžiaus, lyties, rasės, socialinės klasės, neturi geografinių sienų. Ji sukelia grandiozinius kaštus – finansinius, nepakeliamą naštą ir sumenkėjusią gyvenimo kokybę tam, kas jį patiria, jo/jos šeimai ir artimiesiems. Skausmo ligos apytikrė kaina yra labai artima tokioms kategorijoms, kaip širdies ir kraujagyslių ligos ar vėžys. Lėtinio skausmo atvejai dažnėja su amžiumi; pastaruoju metu gerėjant gydomosios ir prevencinės medicinos rodikliams ir kaip to pasekmei – gyvenimo amžiui. Tikėtina, kad lėtinio skausmo problemų netolimoje ateityje tik daugės.

Suaugusiųjų pooperacinio skausmo valdymas

Skausmo po chirurgijos nuslopinimas yra svarbus paciento gerai savijautai bei komfortui, kadangi tai padeda greitesniam ir geresniam sveikimui. Ankstesni būkštavimai dėl priklausomybės nuo morfino ar panašių opioidų paskatino plėtoti multimodalinį požiūrį ir, kas įgyvendinama, regioninės anestezijos technikas, siekiant pagerinti efektyvumą ir sumažinti šalutinius poveikius.

Ūminio ir lėtinio skausmo po operacijos elgesiniai rizikos veiksniai ir intervencijos, įskaitant hipnozę

Medicininiai apžvalgininkai visada pažymi, kad kuo stipresni paciento įsitikinimai apie ūminio skausmo, kilusio dėl ligos ar po procedūros, įveiką, tuo labiau tikėtina, kad tokia įveika ir įvyks. Kadangi ūminio skausmo malšinimas tampa vis labiau išskiriamu šalia bendros pooperacinės priežiūros, net ir ankstyvesni tyrimai pabrėžia elgesinių veiksnių kontrolę ūminio skausmo atveju.

Skausmas po operacijos vaikams ir kūdikiams

Vaikai patiria mažiausiai tiek pat skausmo po operacijos, kaip ir suaugusieji, tačiau jis paprastai tęsiasi trumpiau, nes vaikai sveiksta greičiau. Vaikai verti apsaugos, jie negali patys apsiginti, dažnai net nesiskundžia skausmu, todėl jiems būtinas specialiai pamatuotas skausmo vertinimas. Visi medikai turi žinoti, kaip pažinti, vertinti ir gydyti vaikų skausmą.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.