Burnos išopėjimai: ar pakanka buitinių priemonių

2017-08-22

Specifinių požymių burnos išopėjimas, kuriam būdingos skausmingos ir burnos gleivinės jautrumą sukeliančios apvalios ar ovalios opelės raudonu kraštu bei fibrinu balkšvu ar gelsvu padengtu opelės centru, yra apibūdinamas kaip aftinis stomatitas. Burnos išopėjimai – gana dažnai pasitaikanti problema. Yra nustatyta, kad gleivinės pažeidimai gali paveikti 25–36,5 proc. suaugusiųjų, tuo tarpu kai kurių tyrimų rezultatai rodo, kad opelės gali pasireikšti iki 80 proc. asmenų, kuriems yra iki 30 metų. Opelės paplitusios įvairiose amžiaus grupėse, dažniau – tarp moterų.

 

Ligos paplitimas

 

Liga yra aktuali, nes pasitaiko gana dažnai, o pacientai ne visada išsako nusiskundimus gydytojams. Taip pat svarbu į potencialius ligos simptomus atkreipti dėmesį laikotarpiu, kuomet daugumos asmenų imuninė sistema yra nusilpusi persirgus gripu, plaučių ar kitomis infekcinėmis ligomis.

Opos yra linkusios kartotis. Paprastai pirmą kartą opelių atsiranda jaunesniame amžiuje, o ligos atkrytis ir jos dažnis bei trukmė priklauso nuo įvairių papildomų veiksnių. Laiku taikomas aftinio stomatito kompleksinis gydymas ir profilaktika, tinkama diferencinė diagnostika gali padėti išvengti ligos atsikartojimo, koreguoti ir gydyti veiksnius ar ligas, galimai turėjusias įtakos opelių atsiradimui, taip pat malšinti pacientą kamuojančius simptomus bei pagreitinti opelių gijimą. Naujausioje literatūroje rekomenduojamas pakopinis, priklausantis nuo klinikinių simptomų išraiškos, gydymas, kuriam būdingas vienas iš pirmųjų gydymo pakopos komponentų – tinkama burnos higiena ir priežiūra [2].

 

Etiologija

 

Aftinio stomatito tiksli etiologija nėra žinoma, tačiau yra nustatytas nemažas rizikos veiksnių, galinčių turėti įtakos opelių atsiradimui, sąrašas. Pagrindiniai išskiriami rizikos veiksniai: infekcijos, mechaniniai burnos gleivinės pažeidimai, vitamino B ar folio rūgšties trūkumas, stresas, tam tikri vaistai, padidėjęs jautrumas tam tikriems maisto produktams, hormoninis disbalansas, mikrofloros pakitimas, mitybos nepakankamumas, tabako gaminių vartojimas bei imunologiniai veiksniai [3 ,4].

Stomatitą gali sukelti kartu su predisponuojančiais ligą veiksniais veikiantys burnos mikrofloros pakitimai. Tokiu atveju galima stomatitą klasifikuoti pagal potencialius ligos sukėlėjus: bakterinis, virusinis ar grybelinis stomatitas. Teigiama, kad tokio tipo stomatitas perduodamas tiesioginiu kontaktiniu būdu – per seiles, sekretą ar odą, tad tam tikrais atvejais pasitaiko užsikrėtimo atvejai šeimoje. Opelės taip pat gali atsirasti dėl pašalinių burnos dirgiklių ar netinkamai pritaikytų dantų protezų, prastos burnos higienos.

 

Klinika ir diagnostika

 

Tiriant pacientą objektyviai, burnos gleivinėje gali būti matomos paraudusios, patinusios ir opelių pažeistos įvairios sritys, dažniausiai skruosto, liežuvio, dantenų, minkštojo gomurio. Prieš atsirandant opelei apie 2–48 valandas būsimo pažeidimo srityje įprastai jaučiamas deginančio pobūdžio skausmas. Opelei atsiradus stipriausiai skausmas jaučiamas pačioje pažeidimo srityje. Pažeidimai sąlygoja gleivinės skausmingumą ir padidėjusį jautrumą įvairaus pobūdžio dirgikliams. Opelei pradėjus gyti skausmas mažėja ir vėliau visai išnyksta [3].

Taip pat, turint opelių, gali padidėti seilėtekis, atsiranda nemalonus burnos kvapas, pakyla temperatūra, jaučiamas bendras silpnumas, retesniais atvejais kraujuoja dantenos. Be to, gali būti čiuopiami padidėję kaklo limfmazgiai. Opelės burnoje kiekvienam gali sukelti kiek skirtingus simptomus, o ligos trukmė priklauso nuo aftinio išopėjimo morfologijos, organizmo savybių ir tinkamų opelių gydymo priemonių pasirinkimo.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.