Apie Lietuvos ir pasaulio ekonomikos prognozes ir... farmacijos specialistų atlyginimus

2017-09-12

Ekonomistas, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda farmacijos specialistams skirtoje tarptautinėje konferencijoje skaitė pranešimą tema „Lietuvos ir ES ekonomika. Kokie iššūkiai laukia?“. Pateikiame svarbiausius pranešimo akcentus.

 

Apie tai, kas vyksta pasaulyje

„Tie regionai, kurie yra ypač svarbūs Lietuvai kaip prekybos partneriai (pirmiausia tai Euro zona), pastaruoju metu demonstruoja tikro atsigavimo ženklus, – pabrėžė G. Nausėda. – Todėl bendrojo vidaus produkto rezultatas leidžia manyti, kad šie metai bus gerokai geresni nei praėjusieji. Kodėl taip teigiu? Nes per pirmąjį ketvirtį buvo pasiektas 0,5 proc. augimas. Vadinasi, mechaniškai padauginant iš 4 ketvirčių, per metus galima tikėtis 2 proc. plėtros, o tai gerokai daugiau nei pernai“.

Vertindamas Jungtinių Amerikos Valstijų BVP augimo rodiklius, G. Nausėda apgailestavo, esą JAV pasiektas BVP augimo rezultatas – 0,7 proc. per metus – visuomenę nuvylė, nes tai yra pakankamai kuklūs skaičiai.

Prisiminęs Rusiją, kuri, anot ekonomisto, Lietuvai buvo ir toliau išlieka vis dar svarbi partnerė, G. Nausėda informavo, jog šios šalies ekonomikai teigiamos įtakos turėjo naftos kainų kilimas. Šiemet jau nesitikima, kad Rusijos ekonomika toliau smuks – atvirkščiai, laukiama kuklaus augimo.

Taigi bendras kontekstas, anot ekonomisto, yra palankus, vyksta procesai, kuriuos jis pavadino „šiokio tokio infliacijos spartėjimo procesais“ visame pasaulyje, ir tai, G. Nausėdos teigimu, yra susiję ne tik su kylančiomis naftos kainomis, bet ir su atsigaunančiais ekonominiais lūkesčiais, aktyvėjančiomis profsąjungomis, kurios išsikovoja didesnį darbo užmokestį (lyginant su praėjusiais metais). O visa tai savo ruožtu tampa papildomu infliacijos veiksniu.

„Tačiau, jei jūs paklaustumėte centrinių bankų, kokios situacijos jie norėtų, be abejo, jie atsakytų – „neduok Dieve, kai kainos krinta ir niekas nieko neperka“, – kalbėjo G. Nausėda. – Mat kainoms krintant visi tikisi, kad rytoj bus dar pigiau, todėl šiandien pirkti neapsimoka, pirkimą reikia atidėti rytdienai. Tokios baisios ekonominės pelkės centriniai bankai stengiasi išvengti – būtent dėl to pastaruoju metu jie labai daug pinigų intensyviai paleidžia į apyvartą. Tenka konstatuoti ir tai, kad pinigai šiandien yra labai pigūs, ir jie, atrodo, „pramušė užtvanką“, nes šiuo metu stebimas daugelyje Euro zonos regionų atsigaunantis akreditavimas, iš dalies – ir atsigaunantis investavimas, ir tai iš tiesų yra neblogos naujienos“.

Kas augančiai ekonomikai gali pakenkti? Anot G. Nausėdos, pirmiausia tam neigiamai gali atsiliepti politiniai įvykiai, tarp jų – kokios nors nenuspėjamojo JAV prezidento Donaldo Trumpo iniciatyvos, kurios smarkiai destabilizuotų ekonominį gyvenimą. Bet esą atrodo, kad net ir ekscentriškasis Amerikos prezidentas, kuris iš pradžių pasaulį gąsdino savo retorika ir veiksmais, bent jau ekonominiame gyvenime nesiima drastiškų pokyčių.

„O tai, apie ką jis anksčiau kalbėjo gana griežtu tonu, jau norisi pamiršti, nes šiandien JAV prezidentas jau renka gerokai švelnesnius žodžius, – pabrėžė pranešėjas. – Vadinasi, galima manyti, kad viskas daugiau ar mažiau konstruktyvia linkme judės į priekį. Žinoma, būtų labai blogai, jei kiltų kariniai konfliktai Rytuose, pavyzdžiui, su Šiaurės Korėja. Tai stipriai sujauktų pasaulines ekonomikos prognozes – viską tektų prognozuoti iš naujo“.

 

Apie palūkanų normas ir jų prognozes

Ekonomistas pažymėjo, kad artimiausi metai vis dar turėtų būti labai mažų palūkanų metai.

„Tai labai svarbu ne tik įmonėms, bet ir mūsų žmonėms, kurie priima sprendimus – skolintis ar investuoti. Kaip matome, jei dabar Amerikos centrinis bankas jau kelia palūkanų normas ir tą patį planuoja daryti artimiausioje ateityje, tai Europos centrinis bankas jokių esminių savo politikos pokyčių kol kas nenumato – palūkanų normos toliau lieka „dugne“. Taigi, galima sakyti, vidinio skatinimo politika toliau tęsiama. Palūkanų normos tarpbankinėje rinkoje, Europos centrinio banko palūkanų normos irgi kol kas išlieka žemos“.

 

Apie Lietuvos ekonomiką ir jos prognozes

Anot G. Nausėdos, Lietuvos ekonomika, nepaisant menkos valdžios paspirties, visgi auga. Ir tai vyksta be jokių ypatingų išorinių injekcijų ar reformų, kurios yra pribrendusios.

„Pirmąjį ketvirtį sugebėta išspausti visai neblogą – 3,8 proc. augimą, – statistiniais duomenimis pasidalijo ekonomistas. – Mes neseniai pakėlėme savo prognozes šiems metams nuo 2,5 iki 3,2 proc. ne dėl to, kad toks paaiškėjo pirmojo ketvirčio augimo rodiklis, bet kad matome kur kas daugiau šviesos Euro zonoje. Antra, matome kylantį vartojimą, nepriklausomai nuo to, kad infliacija Lietuvoje pastaruoju metu spartėja. Metų pradžioje buvo baimių, kad infliaciniai procesai žmones vers šiek tiek pristabdyti pirkimus, kitaip sakant, kiek užverti pinigines, bet kol kas tokių tendencijų nematyti. Matant, kad vartojimas auga sparčiau nei pernai, galima tikėtis normalios, pakankamai civilizuotos plėtros, kuri, aišku, nepadės greitai pasivyti Euro zonos ar visos Europos Sąjungos (nes mūsų tempai per maži), bet vis dėlto tai jau yra ne 1 ar 1,5 proc. augimas – tai kur kas daugiau!“

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 5

 

© 2006 Visos teisės saugomos.