Vaistininkas – onkologinio paciento patarėjas

2017-09-04

Nacionaliniame vėžio institute ir LSMU Kauno klinikose balandžio 4–5 dienomis viešėjo žymus Didžiosios Britanijos mokslininkas onkologas Robertas Thomas (Robert J. Thomas). Profesorių į Lietuvą pakvietė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA. Mokslininkas susitiko su abiejų klinikų vadovais ir aptarė aktualias onkologinių ligų gydymo problemas, susitikime su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru kalbėjo apie sveikos gyvensenos medicinos naudą, onkologinių ligų profilaktiką ir pacientų gyvenimo kokybę pasibaigus gydymui. Prof. R. Thomą ypač džiugino ministro pasiryžimas kovoti su besaikiu alkoholio ir cukraus vartojimu, nes abu šie produktai yra vieni pagrindinių kancerogenų.

Nacionaliniame vėžio institute ir Kauno klinikose prof. R. Thomas skaitė paskaitas medicinos specialistams, vaistininkams ir pacientams apie mitybos ir aktyvaus judėjimo įtaką onkologinių ligų gydymui, apie vaistų nuo vėžio šalutinį poveikį ir pacientų galimybes pasirūpinti savo sveikata.

Prof. R. Thomas svečiavosi žurnalo „Farmacija ir laikas“ redakcijoje ir maloniai sutiko atsakyti į keletą gydytojams, vaistininkams ir pacientams rūpimų klausimų.

 

Gerbiamas profesoriau, mūsų skaitytojams būtų įdomu sužinoti, ką veikiate Kembridže ir kokios pagrindinės Jūsų mokslinių tyrimų kryptys.

Esu gydytojas. Jau daugiau kaip 30 metų specializuojuosi gydyti krūties, prostatos ir žarnyno vėžį. Konsultuoju ir gydau onkologinius ligonius Kembridžo universitetinėse ligoninėse, dėstau klinikinę onkologiją Kembridžo universiteto studentams, be to, Bedfordšyro ir Koventrio universitetuose dėstau taikomuosius biologijos ir fizinių pratimų mokslus. Recenzuojamuose mokslo leidiniuose esu paskelbęs per 100 mokslinių darbų ir parengęs kelias dešimtis atsitiktinių imčių kontroliuojamųjų tyrimų, iš jų ir Jungtinės Karalystės nacionalinio vėžio tyrimų tinklo Pomi-T tyrimą, kuriuo pirmąkart pasaulyje įrodėme polifenolių gausaus granatų vaisių, brokolių, dažinių ciberžolių šakniastiebių ir žaliosios arbatos ekstrakto maisto papildo antivėžinį poveikį. Parengiau ir pirmąjį Didžiosios Britanijos istorijoje onkologinių ligonių reabilitacijos kursą fizinės mankštos specialistams, kuris buvo patvirtintas vyriausybės ir iki šiol plačiai taikomas visoje šalyje. Parašiau specialistams ir visuomenei skirtą knygą „Kaip gyventi susirgus vėžiu. Faktai“ (Lifestyle after Cancer – the Facts).

Jau kurį laiką mane, kaip mokslininką, vis labiau domina gyvenimo būdo ir mitybos įtaka onkologinių ligų gydymui ir pacientų sveikatai vėlesniais metais. Kembridžo universitete kartu su Bedfordo ir Koventrio universitetais esame įkūrę klinikinių tyrimų grupę, kuriai aš ir vadovauju. Onkologinių ligų gydymas ypač sudėtingas. Dažnai tik chemoterapija, švitinimas ar chirurginė operacija gali sustabdyti ligos plitimą ir išgelbėti gyvybę. Kadangi esu ir gydytojas, ir tyrėjas, labai gerai žinau, kad visi klasikiniai gydymo būdai, be gerųjų savybių, turi ir juodąją pusę – dažnam pacientui sukelia sunkų šalutinį poveikį.

Mes siekiame nustatyti, kurios gyvenimo būdo strategijos yra veiksmingos ir gali pacientui padėti, ir kurios „neveikia“. Pirmiausia tokios informacijos reikia gydytojams, ypač tiems, kuriems patikėtas onkologinių ligonių stebėjimas, ir, žinoma, pacientams. Juk iš klinikų žmogui tiesus kelias pas šeimos ar kitos specialybės gydytoją, po to pas vaistininką, kurie gali būti puikūs savo srities žinovai, bet neturėti specialiųjų žinių, kaip padėti onkologiniam pacientui ir kaip pats žmogus galėtų sau padėt. Kas tada belieka pacientui – konsultuotis su sodo kaimynu, ieškoti patarimų internete ir galiausiai griebtis savigydos, kuri kartais gali net pakenkti.

Klinikinių tyrimų išvadas mes skelbiame specialistams ir visuomenei skirtuose leidiniuose, interneto svetainėse Cancernet.co.uk, Keep-healthy.com ir socialiniuose tinkluose, supažindiname su jomis pacientų organizacijas, kurios Didžiojoje Britanijoje yra labai aktyvios ir įtakingos, panašiai kaip Lietuvoje POLA.

Iš tiesų mes siekiame ne tik pagerinti pacientų savijautą, bet ir padėti jiems pakeisti gyvenimo būdą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 50 proc. atvejų vėžį sukelia netinkamas gyvenimo būdas. Net ir susirgus vėžys kiekvienam žmogui vystosi labai skirtingai, ląstelių proliferacija, invazija į įvairius organus, metastazės trunka skirtingą laiką, todėl galima dar daug ką pakeisti, kad šie procesai vyktų lėčiau, pagerėtų imunitetas, DNR atsigavimo mechanizmai, kad nevyktų daugiau mutacijų.

 

Vilniaus ir Kauno klinikose susitikote su onkologais ir kitais specialistais, apžiūrėjote ligonines. Ar mūsų šalyje onkologinių ligonių gydymas labai skiriasi nuo Didžiosios Britanijos?

Kaune ir Vilniuje aš pamačiau ne atskiras ligonines, o aukštos klasės medicinos įranga aprūpintus ligoninių miestelius, sutikau daugybę savo darbą gerai išmanančių ir labai draugiškų žmonių. Tokių sąlygų galėtų pavydėti nemaža dalis Didžiosios Britanijos gydytojų ir pacientų. Ypač sudomino Lietuvos sveikatos mokslų universitete magistrantams dėstomas naujas kursas – gyvensenos medicina. Manyčiau, kad šiai medicinos šakai priklauso ateitis.

 

Jau ne vienerius metus Kembridžo universiteto tyrėjai ieško patikimų būdų, kaip padėti onkologiniams ligoniams ir palengvinti chemoterapinių ar kitų vaistų sukeltą šalutinį poveikį. Papasakokite apie Bedfordo studiją. Ką naujo iš jos sužinojote ir kokia iš to nauda pacientams?

Jungtinėje Karalystėje vėžiu serga 3 milijonai gyventojų, Europos sąjungoje – 15 milijonų, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 18 milijonų. Vėžio diagnostika ir gydymo metodai kasmet tobulėja, ligoniai ilgiau ir įvairiau gydomi, todėl per 25 metus, kai aš dirbu onkologu konsultantu, pacientų tikimybė išgyventi padidėjo nuo 50 iki 84 procentų. Netgi tais atvejais, kai išsivysto metastazės, žmonės dabar išgyvena 5 ir daugiau metų. Tačiau nauji gydymo būdai, kad ir hormonų ar biologinė terapija, sukelia ir naujų nepageidaujamų simptomų, kurie ilgą laiką, o kartais visą likusį gyvenimą vargina pacientus.

Tarptautinės vėžio palaikomojo gydymo asociacijos metinėje konferencijoje Adelaidėje (Australija) 2016 m. vasarą pristatėme „Bedfordo realaus gyvenimo studiją“. Šis tyrimas apėmė visus 830 Bedfordo ligoninės pacientų, gydytų nuo krūties ar prostatos vėžio. Gydymas jiems buvo baigtas prieš pusmetį ar dar anksčiau, 53 proc. pacientų taikyta hormonų terapija. Tyrimas atskleidė keletą netikėtų faktų: 55 proc. moterų ir beveik 40 proc. vyrų po chemoterapijos, spindulinės ar hormonų terapijos pradėjo skaudėti sąnarius, kitaip sakant, išsivystė artritas. Tačiau labiausiai nustebino hormoninių vaistų šalutinio poveikio mastas. Pasirodo, kad gydymas hormonų preparatais net 70 proc. pacientų sukėlė nepageidaujamą poveikį ir itin dažnai – artritą.

Bedfordo tyrimu siekėme ne tik įvertinti gydymo šalutinį poveikį, bet ir kaip jo sunkumas susijęs su papildomų priemonių vartojimu. Tyrimas parodė, kad reguliariai maisto papildų vartojo 64 proc. vyrų ir 54 proc. moterų, o tai atitiko viešai skelbiamą informaciją, kad beveik 65 proc. onkologinių ligonių vartoja įvairių maisto papildų. Tada paaiškėjo dar vienas svarbus faktas – net 80 proc. papildus vartojančių pacientų buvo tie žmonės, kuriuos vargino įvairūs simptomai. Todėl galima sakyti, kad būtent simptomai privertė žmones ieškoti papildomų priemonių ir patiems gelbėtis nuo skausmo.

Iš tyrimo anketų buvo matyti, kad daugelį maisto papildų žmonės vartojo konkrečiu tikslu, pavyzdžiui, nakvišų ar miškinių septynikių aliejumi slopino karščio bangas, gliukozaminu ir chondroitinu apie 40 proc. pacientų gelbėjosi nuo artrito, nors tik 30 proc. nurodė, kad šie papildai padėjo.

Jungtinės Karalystės artrito tyrimų organizacijos (angl. Arthritis Research UK) ataskaitoje skelbiama, kad net 13 atsitiktinės imties kontroliuojamųjų tyrimų, kuriais buvo siekiama nustatyti gliukozamino naudą, taip pat 22 tyrimai, skirti chondroitino ir 17 – žuvų taukų poveikiui, atskleidė, kad šių papildų nauda sąnariams abejotina, išskyrus žuvų taukus, kurie gali būti naudingi sergant reumatoidiniu artritu. Be to, ataskaitoje rašoma, kad sąnariams gali būti naudingos fitocheminės medžiagos, ypač polifenoliai: jie gali slopinti uždegimą ir kartu mažinti skausmą, padėti šalinti iš organizmo laisvuosius radikalus, kol šie dar nepateko į sąnarį ir nepažeidė kremzlės ląstelių.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 5

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.