„Vaistinių rinkoje vyksta istoriniai pasikeitimai!“

2017-09-08

Birželio pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad, nesutarus su dalimi vaistų gamintojų dėl mažesnių vaistų kainų, kompensuojamųjų vaistų sąraše nuo liepos mėnesio nelieka 169 pavadinimų vaistų. Kartu pažadėta, kad pigs per 800 pavadinimų vaistų. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tada pabrėžė, kad iš sąrašo neišbraukiama nė viena veiklioji medžiaga, todėl pacientai ir toliau galės įsigyti pigesnių reikiamų vaistų. Dar viena prasidėjus vasarai farmacijos specialistus nuliūdinusi naujovė – Seimo „palaiminimas“ vaistinėse nuo lapkričio 1 dienos vykdyti slaptus kontrolinius pirkimus.

Apie šias ir kitas vaistinėms bei farmacijos specialistams aktualias problemas kalbamės su Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage.

 

Gerbiama Kristina, kokios išvados peršasi, sužinojus, kad Kompensuojamųjų vaistų sąrašas nuo liepos mėnesio gerokai keičiasi?

Kaip jau žinoma, pagal naujuosius reikalavimus keturiems šimtams iki šiol kompensuojamų vaistų, kad jie išliktų Kompensuojamųjų vaistų kainyne, kainas reikėjo sumažinti daugiau nei perpus! Džiaugiamės, kad didžioji dalis vaistų gamintojų sumažino kainas ir gyventojams išlieka galimybė rinktis. Vis dėlto ne visi gamintojai su tokiu reikalavimu sutiko, todėl 169 vaistai iš Kompensuojamųjų vaistų sąrašo tiesiog bus išbraukti. Kyla didelis nerimas, jog šiuos vaistus vartojantiems pacientams teks gerokai patuštinti piniginę – turės juos pirkti daug brangiau. Kaip žinia, iki šiol Lietuvoje vaistų kompensavimo mechanizmas buvo toks: nesvarbu, kiek vaistų yra toje grupėje, valstybė visada kompensuodavo tą pačią pagal pigiausią grupėje vaistą nustatytą sumą, o likusią dalį apmokėdavo pacientas (jei jis nuspręsdavo pasirinkti kitą, brangesnį, vaistą). Pagal naująją tvarką, jeigu vaisto kaina neatitiks Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų reikalavimų, pacientams valstybė jo nekompensuos. Tad jei pacientai rinksis iš sąrašo išbrauktus vaistus, teks už juos mokėti ne tik visą sumą, bet ir dar daugiau – padengti padidėjusį PVM! (5 proc. PVM yra taikomas kompensuojamiesiems vaistams, 21 proc. PVM – nekompensuojamiesiems).

 

Peršasi nuomonė, kad dėl valdžios patvirtintų naujų teisės aktų ir vaistų vartotojo nenaudai pasikeitusios situacijos visas „ietis“ dėl pabrangusių vaistų nepatenkinti pacientai nukreips būtent į vaistines ir vaistininkus?

Nuo liepos 3 dienos įsigaliojantis naujas kainynas atkeliaus su pozityvia žinute, tačiau jis labai laikinas, tai tėra tarpinė stotelė tam, ką iš tikrųjų šiuo metu ruošia ministerija. Iš savo patirties žinome, kad kai tik nauji teisės aktai ar kitokie pakeitimai kainyne įsigalioja, visi priekaištai pirmiausia išsakomi vaistininkams. Vaistinės jau seniai yra tarsi fronto linija – tenka išklausyti viską, kas žmonėms netinka ar nepatinka, nors vaistininkai čia niekuo dėti. Iš tiesų šiandien situacija yra dviprasmiška: mes, vaistinės, esame už tai, kad vaistų kainos būtų prieinamos pacientams ir nuolat mažėtų, kad pacientai turėtų galimybę rinktis. Ministerija įsitikinusi, kad gamintojai gali sumažinti vaistų kainas, tuo tarpu vaistų gamintojai tikina, kad nepajėgūs tiek sumažinti vaistų kainas, kiek reikalauja SAM. Ir jei SAM su gamintojais nesusitaria, akivaizdu, kad didelė vaistų dalis į kainyną nepatenka. Kaip minėjau, liepą klientai ras daugelį vaistų, kuriuos vartoja, tačiau pačios naujausios Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvos gali ne tik kad sumažinti vaistų asortimentą, bet net ir pati valstybės strategija gali būti tokia, kad visi gydytumėmės vienu vaistu. Gegužės mėnesį atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, jog net 91 proc. gyventojų, eidami į vaistinę, jau žino, kokį vaistą pirks. Kitaip sakant, jie ir toliau norės įsigyti tuos vaistus, kuriuos iki tol vartojo. Štai dar kita mūsų turima statistika: kas penktas žmogus, sergantis lėtine liga, tuos pačius vaistus vartoja dešimt metų, todėl tikėtina, kad tuos vaistus vartos ir toliau. O jei šie vaistai jau nebebus kompensuojami? Kai tvirtinama, kad bus sutaupyta apie 20 milijonų eurų pacientų lėšų, kurias jie išleido priemokoms, jau rudenį gali nutikti atvirkščiai – gyventojai vaistams išleis kur kas daugiau pinigų! Kyla abejonių dėl SAM teiginių, jog bus sutaupyta ir PSDF biudžeto lėšų, nes šis nutarimas liečia tik gyventojų mokamas priemokas, o ne valstybės kompensuojamą dalį. Nebent yra tikimasi, kad dalis žmonių ir toliau vartos savo vaistus, kurie nebebus kompensuojami. Tokiu atveju biudžetas tikrai bus taupomas, tačiau – pacientų sąskaita.

 

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai tvirtina, kad, sumažėjus vaistų kainoms, gyventojai tik išloš!

Numatytos naujovės – sudėtingos, todėl natūralu, kad daugelis nėra įsigilinę į tai, kas vyksta. Gyventojai nėra pakankamai informuoti apie būsimas galimybes iki tol vartotus vaistus pakeisti kitais. Vaistininkai turės kiekvienam vaistinės klientui aiškinti SAM nutarimą ir juo patvirtintus pasikeitimus. Mano nuomone, tokiems pokyčiams reikėjo kur kas geriau pasiruošti, kad visuomenė būtų visapusiškai apie tai informuota. Ką kalbėti apie visuomenės informavimą, jei net vaistinės dar daug ko nežino, kaip viskas bus. Todėl ir kamuoja baimės, kaip reikės dirbti.

 

Ar Lietuvos vaistinių asociacija neketina imtis kokių nors veiksmų, žengti tam tikrus žingsnius, kad to aiškumo padaugėtų?

Derybos dėl vaistų kainų mažinimo, kaip ir pridera, vyko tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistų gamintojų Kai sužinosime, koks bus naujasis kainynas, tinkamai paruošime vaistines ir galėsime tik informuoti klientus, kas pakito ir kokia yra nauja vaistų kaina. Informacinę skaidrumo kampaniją Lietuvos vaistinių asociacija vykdo dar nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio, manome, kad ją būtinai tęsime, nes klientams gali kilti daug klausimų.

 

Dar viena šiandien turbūt aktuali problema – vaistai degalinėse. Kokia asociacijos pozicija šiuo klausimu?

Mes kategoriškai prieš tokį sumanymą. Taip, tai išties svarbus klausimas. Jau ne vieną kartą liberalai tokį siūlymą teikė Seimui, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai buvo vieningi – visiems žmonėms turi būti suteikiama farmacinė paslauga, nes vaistai – ne saldainiai. Naujoji valdžia mažina alkoholio prieinamumą, deklaruodama, kad dėl šios priežasties mažės ir jo vartojimas.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 5

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.