Jūratė Švarcaitė: „Kartais susidaro įspūdis, kad bandoma išrasti jau išrastą dviratį...“

2017-09-06

Farmacijos specialistams skirtoje konferencijoje „Farmacijos aktualijos. 2017 m.“ Europos Sąjungos Vaistininkų grupės Generalinė sekretorė Jūratė Švarcaitė skaitė pranešimą „Pasaulinės farmacijos politikos tendencijos ir kryptys per visuomenės vaistinės prizmę“.

 

Apie Lietuvos farmacijos aktualijas

Prisistačiusi auditorijai, kam atstovaujanti, J. Švarcaitė patikino, jog, nors gyvena ir dirba Briuselyje, lietuviškosios farmacijos aktualijos jai puikiai žinomos, o kai kurios tendencijos, deja, nuteikia ne visai gerai.

„Ne vieną kartą kilo įtarimas, kad šiandien valdžioje esantys asmenys neturi tvarios vizijos visai sveikatos sistemai, juo labiau to trūksta farmacijos sektoriui, bet, tikiuosi, valdžios atstovai bus bent jau pasirengę išklausyti specialistus ir pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, – kalbėjo J. Švarcaitė. – Kartais susidaro įspūdis, kad bandoma išrasti jau išrastą dviratį, o pakaktų tik pasigilinti, kaip yra kitur, ir priimti atitinkamus sprendimus“.

J. Švarcaitė vadovauja organizacijai, kuri atstovauja vaistininkams ir vaistinėms iš 32 Europos šalių. Tiesa, Lietuvos vaistininkai šiai organizacijai kol kas nepriklauso. J. Švarcaitė išreiškė viltį, kad netrukus ir Lietuvos farmacijos specialistai taps šios didelės vaistininkų šeimos nariais. Šiuo metu organizacija skaičiuoja beveik 60 metų veiklos istoriją.

J. Švarcaitės turimais statistiniais duomenimis, šiandien organizacijai priklauso 160 tūkst. visuomenės vaistinių, kuriose dirba 400 tūkst. visuomenės vaistininkų. Šiose vaistinėse kasdien apsilanko 46 mln. žmonių.

„Vaistininkams tai ne tik unikali galimybė išduoti tinkamą vaistų dėžutę, bet kartu ir padėti pacientams tinkamai prižiūrėti savo sveikatą, priimant domėn tai, jog su vaistinės klientais bendrauja, juos konsultuoja aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistai“.

J. Švarcaitė paanalizavo, kaip Europos šalyse turėtų „judėti“ vaistininkystė ateinančiais metais ir ateinančiais dešimtmečiais. Ji išskyrė 5 svarbias tendencijas, kur link turėtų sukti vaistininkystė – kokią įtaką jos turės vaistinėms, vaistinių veiklai ir apskritai visai sveikatos sistemai.

 

Mažėjantys nacionaliniai sveikatos priežiūros ir farmacinių išlaidų biudžetai

Pirmoji tendencija, kuriai, anot ES Vaistininkų grupės generalinės sekretorės, nėra atspari nė viena šalis, – tai mažėjantys nacionaliniai sveikatos priežiūros ir farmacinių išlaidų biudžetai.

„Tai lemia paprastos priežastys – krizė, kuri užklupo Europą 2008–2009 metais, palietė ir sveikatos sistemą, o tai reiškia ne ką kita, kaip lėšų šiems sektoriams (tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse) sumažinimą, – pabrėžė J. Švarcaitė. – Kaip žinia, išlaidų eilutę, kurioje parašyta „vaistai“ ar „gydymo išlaidos“, prasidėjus kriziniam laikotarpiui, labai paprasta sumažinti. Ką tai reiškia? Ogi kad dalis tų išlaidų, kurias šiuose sektoriuose turėdavo valstybė, perkeliama ant gyventojų, t. y. mokesčių mokėtojų, pečių. Tokios tendencijos buvo stebimos visose Europos Sąjungos šalyse“.

Pateikdama sveikatos priežiūros ir farmacinių išlaidų biudžetų prognozes iki 2060-ųjų metų, J. Švarcaitė pabrėžė, jog išlaidos sveikatos priežiūros sistemai augs, ir tai esą lems šios priežastys: visuomenės senėjimas; žmonių, kurie vartoja po vieną, du ar daugiau vaistų, daugėjimas; lėtinėmis ligomis sergančių pacientų skaičiaus augimas ir t. t.

Anot jos, prognozuojama, kad Europos Sąjungos šalyse, neišskiriant ir Lietuvos, išlaidos daugiausia augs būtent lėtinėmis ligomis sergantiems gyventojams gydyti, lėtinių ligonių sveikatos priežiūrai.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 5

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.