Disfagija – dažniausiai pasireiškiantis stemplės vėžio simptomas

Gintarė Kėvalaitė 1, dr. Jolanta Šumskienė 2
1 LSMU, 2 LSMU Gastroenterologijos klinika

Stemplės vėžys sudaro tik 5,5 proc. visų piktybinių virškinimo organų navikų, bet jų prognozė yra viena blogiausių. Tai susiję su vėlyva šio vėžio diagnostika bei ankstyvu metastazavimu į sritinius limfmazgius bei aplinkinius organus.

Fibrogastroezofagoskopija ir biopsija yra pradinis bei pagrindinis stemplės vėžio diagnostikos metodas, atliekamas visiems disfagija besiskundžiantiems ligoniams. Mūsų aprašytu klinikiniu atveju nei fibrogastroduodenoskopijos, nei biopsijos techniškai atlikti nepavyko ir diagnozė buvo nustatyta remiantis papildomais tyrimo metodais.

Klinikinis stemplės vėžio atvejis

Ligonis J. K., 47 metų amžiaus, gyvenantis Jonavos rajone, gydytas KMUK Torakalinės chirurgijos ir Gastroenterologijos skyriuose.

Pagrindinis ligonio negalavimas – negalėjimas ryti maisto, skysčių, seilių. Iš ligos anamnezės sužinota, kad rijimas sutriko prieš 8 mėnesius. Pacientas buvo hospitalizuotas į KMUK Torakalinės chirurgijos skyrių. Jam atliktas rentgeninis stemplės tyrimas (nustatyta stemplės kaklinės dalies deformacija: kontrastinė medžiaga stemple prabėga laisvai, kairėje kriaušinė kišenė – deformuota, ties C 6–7 slanksteliu matyti 2,5 × 2,5 cm stemplės sienelės išgauba ir į kairę pasisukusi stemplės ašis, žemiau išgaubos 2 cm stemplės atkarpa susiaurėjusi, spindis – iki 0,4–0,5 cm pločio, sienelės sustorėjusios, nelygios, reljefas sunkiai įžiūrimas, toliau stemplės spindis nepakitęs. Ligoniui taikyta FEGDS, bet į stemplę patekti ir paimti biopsinės medžiagos nepavyko. Krūtinės ląstos KT nustatyta, kad apimtose pleuros ertmėse skysčio nėra, plaučių oringumas nepakitęs, plaučių audinyje židininių ir infiltracinių pokyčių nematyti, plaučių šaknys struktūrinės, trachėja ir pagrindiniai bronchai laisvi, nuo poliežuvinio kaulo stemplės spindis susiaurėjęs, nuo C7–T1 slankstelio stemplės sienelė netolygiai sustorėjusi, labiau iš dešinės pusės, žemiau iki krūtinkaulio rankenos stemplė netolygiai sustorėjusi, vietomis iki 1,5 cm storio bei 3,4 cm ilgio, iš priekio kiek spaudžia trachėją). KT rasti pokyčiai, būdingi stemplės piktybiniam procesui. Atlikus VPAE, metastazinių pokyčių pilvo organuose nerasta, ligonis operuotas, atlikta dešiniosios pusės cervikotomija, paimtas limfmazgis histologiniam tyrimui ir suformuota gastrostoma. Išoriškai matoma sustorėjusi stemplė, tačiau naviko peraugimo į adventiciją nenustatyta. Limfmazgio histologinio tyrimo atsakymas: ragėjančios plokščiųjų ląstelių karcinomos metastazė G1.

Vertinant objektyviai, bendroji būklė vidutinio sunkumo, pacientas sąmoningas. Oda rausva, liežuvis drėgnas. Sritiniai limfmazgiai – nepadidėję. Plaučiuose alsavimas vezikulinis, 18 k./min., be karkalų. Širdies veikla ritmiška, tonai duslūs, ūžesių nėra, ŠSD – 80 k./min., AKS – 130/80 mm/Hg. Džordano simptomas neigiamas ir iš kairės, ir iš dešinės pusės. Čiuopiamas pilvas minkštas, neskausmingas. Pilvo srityje suformuota gastrostoma. Kojų srityje edemų nėra.

Įvertinus negalavimus (disfagija), ligos anamnezę ir medicininius dokumentinius duomenis, nustatyta klinikinė diagnozė: carcinoma esophagi pT2N1M0 st. II B cat. cl. 2 Dysphagia.

Pacientui buvo skirti du chemoterapijos kursai bei spindulinis gydymas. Po jų ligonis jautėsi patenkinamai. Prognozė – bloga.

Stemplės vėžio klinikinė raiška

Kaip minėta, svarbiausias ligonio negalavimas buvo disfagija. Ji yra dažniausias simptomas, kuriuo pasireiškia prasidedantis stemplės vėžys, „atvedantis“, kaip ir šiuo atveju, ligonį pas gydytoją. Disfagija pasireiškia stemplės spindžiui susiaurėjus mažiausiai 50 proc. Iš pradžių ji būna protarpinė, tik ryjant kietus maisto produktus. Stemplės spindžiui siaurėjant, disfagija greitai progresuoja iki nuolatinės – ir ryjant skysčius bei seiles.

Aiškių etiologinių veiksnių, skatinančių stemplės vėžio išsivystymą, nėra žinoma, todėl ir veiksmingos pirminės šio vėžio profilaktikos nėra.

Aprašydami šį klinikinį atvejį, norėjome priminti bendrosios praktikos gydytojams, kad, atsiradus disfagijai, ligonį kuo skubiau siųstų pas gastroenterologą, kad šis atliktų gastrofibroduodenoskopiją.

Plačiau skaitykite „Gastroenterologijoje ir hepatologijoje“ Nr. 2, 2010

 
 
 
 
 
 
Vaistų paieška