Senėjanti visuomenė: ateities iššūkiai

2010-11-29

Jei per pastaruosius du šimtmečius stebėta numatomos gyvenimo trukmės ilgėjimo sparta nepakis ir XXI amžiuje, dauguma kūdikių, gimusių Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Japonijoje ir kitose šalyse, kur gyventojų gyvenimo trukmė yra ilga, švęs savo šimtąjį gimtadienį. Nors kiekviena šalis turi savų ypatumų, visose būdinga, kad visuomenės senėjimą lemia maži gimstamumo rodikliai, nedidelė imigracija bei ilgėjanti gyvenimo trukmė. Taigi, svarbiausias klausimas yra toks: ar ilgėjant gyvenimo trukmei vėliau pradeda vystytis ir funkciniai organizmo sutrikimai bei negalia. Galutinio atsakymo mokslininkai dar nepateikė, bet mano, kad senėjimo procesus galima koreguoti, ir kad žmonės gali gyventi ilgiau, nepatirdami sunkių formų neįgalumo. Progresuojant medicinai bei tobulėjant technologijoms, šie atradimai turi didelės reikšmės sprendžiant senėjančios visuomenės problemas.

Įvadas

Akivaizdus numatomos gyvenimo trukmės pailgėjimas – apie 30 metų Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje, Australijoje bei Naujoje Zelandijoje ir dar daugiau Japonijoje, Ispanijoje, Italijoje – vienas svarbiausių XX amžiaus pasiekimų.

Remiantis Žmonių mirtingumo duomenų bazėse pateiktais rodikliais pirmaujančiose pagal numatomą gyvenimo trukmę šalyse (Japonijoje, Ispanijoje ir Švedijoje), net ir negerėjant sveikatos būklei, du trečdaliai kūdikių išgyvens iki 75 metų. Jei numatoma gyvenimo trukmė ir toliau ilgės tokiu pat tempu, dauguma kūdikių, gimusių po 2000–ųjų metų šalyse, turinčiose ilgaamžių gyventojų, sulauks 100 metų (1 lentelė). Ši prognozė paremta prielaida, kad asmenų iki 50 metų mirtingumas išliks toks, koks buvo 2006 metais, o nuo 50 metų amžiaus mirties tikimybė mažės numatomai gyvenimo trukmei kasmet ilgėjant po 0,2 metų. Sudėtingesni gyvenimo trukmės skaičiavimo metodai gali būti kuriami remiantis prielaida, jog numatoma gyvenimo trukmė ilgės tiesiškai, vis dėlto ir tokiu atveju rezultatai panašūs į pateiktus 1 lentelėje.

Vyriausio amžiaus asmenų grupė (> 85 metų) per pastaruosius dešimtmečius buvo sparčiausiai didėjanti populiacijos dalis stiprios ekonomikos šalyse, o ji imliausia ligoms bei negaliai. Senų žmonių mirtingumo, sergamumo ir neįgalumo rodiklių kitimas būtent ir turės esminį poveikį modernios visuomenės stabilumui.

Mirtingumas

Numatoma gyvenimo trukmė ilgėja beveik tiesiškai daugelyje stiprios ekonomikos šalių, ir nėra jokių lėtėjimo ženklų. 2002 metais Oeppen ir Vaupel nustatė, kad numatoma gyvenimo trukmė daugiausiai populiacijoje augo 3 mėnesiais per metus nuo 1840 metų (1 pav.). Kitų 7 metų duomenys rodo, kad numatoma gyvenimo trukmė toliau ilgėja. Rekordus mušančioje Japonijoje 2007-aisiais moterų numatoma gyvenimo trukmė buvo 86 metai – peržengta 85 metų riba, kurią 1980 m. buvo nurodęs Fries, o vėliau Olshansky su kolegomis. Nors daugumos stiprios ekonomikos šalių numatomos gyvenimo trukmės rodikliai mažesni negu Japonijos, nuo 1950 m. metinė numatoma gyvenimo trukmė augo panašiai (1 pav.). Toks tiesinis didėjimas daugiau nei 165 metus nereiškia, kad šis procesas nepradės lėtėti, vis dėlto numatomos gyvenimo trukmės ilgėjimas ir toliau labai tikėtinas.

Plačiau apie tai skaitykite „Geriatrijos ir gerontologijos aktualijos“ 2010 m. Nr. 1

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.