Lietuvos gydytojo žurnalas. DA

Aktualijos

Proveržis dermatologijoje: naujos gydymo galimybės brandina naujas viltis

„Lėtinės neišgydomos odos ligos, tokios kaip psoriazė, atopinis dermatitas, yra reikšmingos paciento psichologinio diskomforto ir paciento gyvenimo kokybės pablogėjimui. Tuo tarpu piktybinis navikas – melanoma turi aukštą mirtingumo rodiklį.“

Prof. dr. S. Valiukevičienė

                            

Retos ligos

Retos odos ligos

„2016 m. lapkričio 15 d. tarptautinė nepriklausoma sveikatos priežiūros paslaugų vertinimo įstaiga – Andalūzijos agentūra teigiamai įvertino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto  (LSMU) ligoninės Kauno klinikų pasirengimą nustatytiems reikalavimams, jungiantis prie retų odos, akių, neurochirurgijos ir endokrinologijos Europos referencijos tinklų.“

Doc. dr. V. Kučinskienė                    

 

Žvynelinė

Kada ir kokį pasirinkti sisteminį žvynelinės gydymą?  

Biologiniai vaistai ir žvynelinė. Kas naujo?                  

Vietinio poveikio žvynelinės gydymas ir fototerapija   

Vaikų žvynelinės valdymo naujovės                            

Farmakoterapija

Šiuolaikinio atopinio dermatito gydymo apžvalga

Biocell – sveikas odos maistas         

Pagalba sergant sauskelnių dermatitu                                                        

 

Melanoma

Odos melanomos epidemiologija ir diagnostika           

„...akivaizdu, kad sergamumas odos melanoma didėja labiau nei mirštamumas nuo šios ligos. Manoma, kad šį reiškinį lemia gerėjantis ankstyvos stadijos odos melanomos registras.“

Dr. S. Kontautienė

 

Daugiadalykis gydytojų specialistų konsiliumas: šiuolaikiškas progresuojančios melanomos valdymas naujų gydymo metodų pasiekiamumui       

 

Lėtinis niežėjimas

Kaip suvaldyti lėtinį odos niežėjimą?                            

Vietinio poveikio imunomoduliatorių reikšmė dermatologijoje                 

 

Mikozės

Lygios odos grybelio klinika, diagnostika ir gydymas

Onichomikozės diagnostika ir gydymas                       

 

Rožinė

Šiuolaikinis rožinės ir eritemos gydymas                     

 

Portretas

Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Odos ir venerinių

ligų katedros vedėjo prof. Jurgio Karužos istorinis portretas

„Už nuoširdų, sąžiningą darbą, atspausdintas knygas studentų mokymui J. Karužai 1930 m. suteikiamas profesoriaus vardas. Tuometinė Lietuvos vyriausybė jį apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu.“

Dr. A. Lignugarienė

 

 

Proveržis dermatologijoje: naujos gydymo galimybės brandina naujas viltis

Odos ligos yra viena dažniausių sveikatos problemų, sietinų su didele, plataus profilio našta, psichosocialinių, socialinių ir finansinių padarinių pacientui, jų šeimos nariams ir visuomenei. Šio fakto daugelis nenori pripažinti, kol neatsiduria paciento vietoje. Lėtinės neišgydomos odos ligos, tokios kaip psoriazė, atopinis dermatitas, yra reikšmingos paciento psichologinio diskomforto ir paciento gyvenimo kokybės pablogėjimui. Tuo tarpu piktybinis navikas – melanoma turi aukštą mirtingumo rodiklį. 13-os Europos šalių tyrimo duomenimis, klinikiniai depresijos simptomai tarp odos liga sergančiųjų nustatyti 10 proc. atvejų, atitinkamai tarp kontrolės grupės ligoninės darbuotojų – 4 proc. (Dalgard FJ, ir kt.; 2015). Aukščiausias depresijos ir nerimo pasireiškimo dažnumas buvo tarp sergančiųjų žvyneline, atopiniu dermatitu, rankų egzema ir kojų opomis. Šiame tyrime tarp penkių dažniausiai paplitusių ligų, kurios sudaro arti 50 proc. visų pacientų srauto, vardijant eilės tvarka yra: žvynelinė (17,4 proc.), odos vėžys (ne melanomos kilmės, 10,9 proc.), užkrečiamosios odos ligos (6,8 proc.), egzema, dermatitas (6,4 proc.) aknė (6 proc.). Taigi platus spektras odos ligų ir jų padariniai turi būti žinomi ne tik gydytojui dermatovenerologui, bet ir šeimos gydytojui, kitų sričių specialistams, slaugytojoms. Dermatologijos ir venerologijos aktualijas apžvelgia kasmetinė Lietuvos dermatovenerologų konferencija, skirta Pasaulinei žvynelinės dienai paminėti.

Retos odos ligos

Europoje nuo 1999–2003 metų atkreiptas dėmesys į retas ligas ir numatytos veiksmų kryptys didinti galimybes naudotis diagnostikos, gydymo, profilaktikos priemonėmis sergantiems retomis ligomis pacientams. Siekiant užtikrinti bei sklandžiai organizuoti daugiaprofilinę specializuotą pagalbą sergantiesiems retomis ligomis, Kauno klinikose veikia Retų ligų koordinacinis centras (RLKC). Šis centras koordinuoja 19 retų ligų centrų veiklą, tarp jų ir Retų odos ligų centro, kurio nuostatai patvirtinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Senate 2015 m. lapkričio 20 dieną. Nuo pat įkūrimo pradžios Retų odos ligų centras siekė nacionalinės kompetencijos atitikties įvertinimo dalyvauti Europos retų odos ligų referencijos tinklo (angl. ERN-Rare and undiagnosed skin diseases, ERN-Skin) veikloje. Šis siekis turėjo pagrindą, nes nuo 2013 metų LSMU ligoninės Kauno klinikų Retų odos ligų centro specialistai dalyvauja įgimtos pūslinės epidermolizės „EB Clinet“ tarptautinio tinklo veikloje, vėliau, tęsiant šį bendradarbiavimą, gautas „EB-Clinet“ bei FRT-Fondation René Touraine genodermatozių tinklo ekspertų kvietimas dalyvauti ERN-Skin atrankos projekte. Nepraėjus nė pusei metų nuo Kauno klinikų Retų odos ligų centro funkcionavimo pradžios, 2016 m. gegužės mėn. Kauno klinikos įgijo nacionalinio referencijos centro statusą dermatologijos srityje ir tai atvėrė kelią jungtis prie ERN-Skin narių.

Kada ir kokį pasirinkti sisteminį žvynelinės gydymą?

Svarbiausias sunkios plokštelinės žvynelinės gydymo principas yra efektyvaus ir saugaus sisteminio vaisto parinkimas ir reguliari paciento priežiūra gydymo metu. Sisteminiai vaistai žvynelinei gydyti skiriami, kai gydymas vietinio poveikio vaistais bei fototerapija yra nepakankamas ir žvynelinė reikšmingai keičia paciento gyvenimo kokybę. Gydymo tikslas – pasiekti pacientą tenkinančią ligos kontrolę. Sisteminis gydymas tokiais vaistais, kaip antai metotreksatu, ciklosporinu ir acitretinu, yra įprastinė klinikinė praktika pasauliniu mastu. Paskutiniame dešimtmetyje sukurti biologiniai vaistai: etanerceptas, infliksimabas, adalimumabas, ustekinumabas, sekukinumabas [1, 2, 3]. Atsirandant naujoms žvynelinės gydymo galimybėms, kartu kyla ir nauji iššūkiai gydytojui, kurį vaistą pasirinkti, siekiant ne tik užtikrinti veiksmingą ir saugų gydymą, bet ir patenkinti paciento lūkesčius. Dažnai pacientas nori greito ligos pagerėjimo, sumažėjusio niežėjimo, vaisto prieinamumo bei patogaus jo vartojimo.

Biologiniai vaistai ir žvynelinė. Kas naujo?

Psoriazė (žvynelinė) – tai lėtinė uždegimo kilmės imuninių mechanizmų nulemta, nuolat atsinaujinanti lėtinė liga. Kasmet spalį minima Tarptautinė sergančiųjų žvyneline diena, kuria stengiamasi atkreipti visuomenės dėmesį į šia liga sergančiųjų problemas, o su sveikatos priežiūros specialistais – pasidalyti įvairiomis gydymo naujovėmis. Sunkios eigos psoriazės valdymo perversmą sukėlė biologiniai vaistai, kurių spektras išsiplėtė nauja vaistų grupe – IL-17A inhibitoriais.

Vietinio poveikio žvynelinės gydymas ir fototerapija

Dauguma žvyneline sergančiųjų turi nedidelį kūno paviršiaus pažeidimą, t. y. mažesnį kaip 5 proc., ir gali būti gydomi vien tik vietiniais vaistais, derinant juos tarpusavyje bei su fototerapija. Žvynelinė gydoma kelių grupių vietiniais vaistais, kurių parinkimas priklauso tiek nuo bėrimų vietos, pobūdžio, tiek nuo individualių sergančiojo savybių, jo veiklos. Vietinio poveikio vaistai taip pat gali būti vartojami kaip papildoma priemonė pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo bei sunkia žvyneline, kuriems yra taikomas gydymas sisteminiais tradiciniais ar biologiniais vaistais [1]. Svarbu atsižvelgti ir į paciento lūkesčius.

Vaiku žvynelinės valdymo naujovės

Kas trečiam žvyneline sergančiam pacientui ši liga prasideda dar iki brendimo. Vaikų žvynelinės paplitimas Europoje siekia iki 0,5–1 proc. Daugiausia naujų atvejų nustatoma 7–10 metų amžiaus vaikams. Vaikystėje dažniausiai nustatoma pirmojo tipo žvynelinė, kuriai būdingas šeiminis pasireiškimas [1, 2]. Riziką susirgti žvyneline vaikystėje didina nutukimas ir antsvoris [2]. Nepaisant didelio šios ligos paplitimo vaikystėje, vaikų žvynelinės gydymo tarptautinių rekomendacijų kol kas nėra. Todėl vaikų žvynelinės gydymas parenkamas individualiai, remiantis suaugusiųjų žvynelinės gydymo rekomendacijomis, klinikiniais atvejais, ekspertų nuomone bei patirtimi. Planuojant vaiko, sergančio žvyneline, gydymą būtina atsižvelgti į daugelį veiksnių.

Psichoemocinė būsena sergant žvyneline

Sergančių žvyneline pacientų psichoemocinė būsena vertinta HAD klausimynu, kuriame yra 14 teiginių, kuriuos galima suskirstyti į dvi grupes (po 7 teiginius kiekvienoje). Viena grupė skirta nerimo lygiui nustatyti. Tai teiginiai apie baimę, paniką, įtampą, gebėjimą atsipalaiduoti. Antra teiginių grupė sudaro depresijos skalę ir parodo, kaip pasikeičia tiriamojo pomėgiai, požiūriai, nuotaika ir įpročiai. Kiekvienam teiginiui pateikiami keturi atsakymų variantai. Kiekvienas atsakymas vėliau įvertinamas balu nuo 0 iki 3. Į lietuvių kalbą HAD skalė išversta 1991 m. ir yra plačiai naudojama. Depresija tarp sergančiųjų žvyneline nustatoma iki 58 proc. atvejų. Nustatyta, jog depresijos ir nerimo rizika susijusi su intensyviu pažeistos odos niežėjimu sergant žvyneline ir kitomis lėtinėmis odos uždegimo ligomis. Gupta ir bendr. teigia, kad 9,7 proc. žvyneline sergančių pacientų mąsto apie mirtį, 5,5 proc. – turi minčių apie savižudybę. Psichologinė įtampa skatina nenorą reguliariai gydytis.

Šiuolaikinio atopinio dermatito gydymo apžvalga

Atopinis dermatitas (dar vadinamas atopine ar endogenine egzema, neurodermitu) – viena dažniausių odos ligų: ja serga iki 20 proc. vaikų ir 1–3 proc. suaugusiųjų. Tai lėtinė odos uždegimo liga, sukelianti labai stiprų niežulį. Ji dažnesnė šeimose, kuriose sergama ir kitomis atopinėmis ligomis (astma, alerginiu rinokonjunktyvitu).

Odos melanomos epidemiologija ir diagnostika

Odos melanoma (OM) yra piktybinis navikas, besivystantis iš pigmentinių odos ląstelių melanocitų. OM vystosi de novo sveikoje odoje ar iš jų pirmtakų – įgimtų ar įgytų (paprastųjų ar netipiškų) pigmentinių apgamų (PA). In situ ir mažai invazyvios OM formos gali būti sėkmingai gydomos chirurgiškai. Pažengusiai invazyviai OM chirurginio gydymo neužtenka, o kiti jos gydymo būdai mažai veiksmingi. Šias tendencijas atspindi didėjanti mirtingumo nuo OM statistika.

Daugiadalykis gydytojų specialistų konsiliumas: šiuolaikiškas progresuojančios melanomos valdymas naujų gydymo metodų pasiekiamumui

Atsižvelgiant į diagnostikos ir gydymo technologijų plėtrą, Europos specialistų gairės (toliau – ESMO) rekomenduoja progresuojančios melanomos gydymo sprendimus priimti daugiadalykiame gydytojų specialistų konsiliume. Tokie konsiliumai organizuojami ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Jų metu siekiama įvertinti onkologine ar reta liga sergančio paciento ištyrimo visavertiškumą, numatyti papildomų tyrimų poreikį, gydymo apimtis bei stebėseną.

Kaip suvaldyti lėtinį odos niežėjimą?

Šio straipsnio tikslas – pateikti lėtinio niežėjimo, kuris trunka ilgiau nei 6 savaites, kontrolės gaires, remiantis tarptautinių ekspertų parengtomis rekomendacijomis [1]. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, kartą per gyvenimą lėtinis niežėjimas vargina kas penktą žmogų. Tarp vyresnių nei 65 metų asmenų jis būna 60 proc. atvejų [2].

Vietinio poveikio imunomoduliatorių reikšmė dermatologijoje

Vietinio poveikio imunomoduliatoriai (VPI) – tai išoriškai vartojami vaistai, kurie slopina ar aktyvina odos imuninį atsaką, todėl turi uždegimą slopinantį ar imunomoduliuojamąjį poveikį [1]. VPI skiriami į steroidinės ir nesteroidinės kilmės preparatus. Šio straipsnio tikslas – aptarti dažniausiai dermatologijoje vartojamus nesteroidinės kilmės vaistus.

Lygios odos grybelio klinika, diagnostika ir gydymas

Esti apie 50 tūkst. rūšių grybų, tačiau tik apie 500 rūšių yra patogeniškos žmogui. Grybeliai gali pažeisti žmogaus odą, plaukus, nagus, matomas gleivines ir vidaus organų sistemas. Dėl ilgą laiką persistuojančios grybelinės infekcijos gali išsivystyti sensibilizacija, dėl kurios atsiranda alerginės kilmės bėrimai (mikidai). Kai kurios grybelių rūšys (pvz., Fusarium graminearum, Penicillium islandicum ir kt.) išskiria toksinus, turinčius hepatotoksinį ir onkogeninį poveikį. Dažniausi žmogaus patogeniniai grybeliai yra dermatofitai, mielės ir pelėsiai. Grybeliai dauginasi dalydamiesi ir pumpuravimu bei plinta sporomis. Sporos gyvybingos išlieka iki 3–5 m., o virinamos ar kaitinamos autoklave žūsta per 3–5 minutes. Grybeliams daugintis palankiausia yra šilta (28–30° C) ir drėgna aplinka. Patekusios ant pažeistos odos ar jos priklausinių, grybelio sporos pradeda daugintis. Inkubacinis periodas gali užsitęsti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.

Onichomikozės diagnostika ir gydymas

Onichomikozė (nagų grybelinė infekcija) yra dažna nagų liga, kurią sukelia įvairių rūšių grybeliai – dermatofitai, pelėsiai ar mielės. Onichomikozė gali būti gydoma medikamentais (vietiniais ir sisteminiais vaistais nuo grybelio) ar kitomis priemonėmis (lazerine ar fotodinamine terapija, mechaniniu raginių masių valymu ar chirurginiu pažeistų nagų plokštelių šalinimu). Siekiant efektyvesnio nagų grybelinės infekcijos gydymo, prieš pradedant gydymą, rekomenduojama atlikti mikroskopinį tyrimą, o prieš skiriant sisteminius vaistus nuo grybelio – pasėlio tyrimą, kuriuo nustatoma grybelio rūšis ir jautrumas vaistams.

Biocell – sveikas odos maistas

Jaunatviška, graži ir stangri oda – neatsiejama žavios ir sveikos moters įvaizdžio dalis. Kad ir kaip būtų gaila, jau nuo 20 metų galima įžvelgti amžinių odos senėjimo pakitimų. Jie labiau pastebimi moterims, kurios iš prigimties turi jautresnę ir švelnesnę odą. Gydytojai ir grožio specialistai tvirtina, kad jau nuo trečio gyvenimo dešimtmečio odos priežiūrai turėtume skirti daugiau laiko ir dėmesio.

Pagalba sergant sauskelnių dermatitu

Sauskelnių dermatitas – tai dažniausias bėrimas, su kuriuo susiduria kūdikiai bei vyresnio amžiaus asmenys. Šis odos pažeidimas pasireiškia dėvint ne tik vienkartines, bet ir daugkartines sauskelnes. Sauskelnių dermatitas dažniausiai vargina 9–12 mėnesių kūdikius, tačiau neaplenkia ir suaugusiųjų, nešiojančių sauskelnes. Vyresnio amžiaus šlapimo nelaikymu sergantys asmenys, kurie naudoja higieninius įklotus, taip pat dažnai susiduria su tarpvietės ir sėdmenų dermatitu (sauskelnių dermatitu). Dermatitas išsivysto ne tik dėvint sauskelnes, bet ir dėl kitų kartu veikiančių veiksnių.

Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Odos ir venerinių ligų katedros vedėjo prof. Jurgio Karužos istorinis portretas

Šiais metais minime pirmojo Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos vadovo profesoriaus Jurgio Karužos 150-ąsias metines. Tai buvo nepriekaištingos reputacijos, principingas gydytojas praktikas, kūręs Lietuvos dermatovenerologijos mokyklą, aktyviai dalyvavęs politinėje ir visuomeninėje veikloje sprendžiant nepaprastai svarbius tuo metu venerinių ligų kontrolės klausimus.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.