Šiuo metu vienas pagrindinių pasaulio farmacijos kompanijų uždavinių – kuo greičiau sukurti vaistą nuo koronaviruso infekcijos. Kol jo dar neturime, daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika koronaviruso infekciją gydyti vaistais Lopinaviru/Ritonaviru ir Hidroksichlorokvinu. Kol kas šių vaistų Lietuvoje yra užtektinai, nuolat ieškoma kanalų, kur jų gauti daugiau.

Naujoji koronavirusinė infekcija kelia nerimą ne tik Kinijai, bet ir visam pasauliui

2020-02-12

Prieš Naujuosius metus Kinijoje, Uhano mieste, kilusi naujo koronaviruso grėsmė kasdien didėja ir skleidžia paniką bei baimę visame pasaulyje. Kiekvieną dieną situacija keičiasi, registruojama vis daugiau infekuotų žmonių, kartu daugėja ir mirčių nuo šio viruso sukeltų ligų, nors visais įmanomais būdais siekiama stabdyti epidemijos plitimą. Nors Lietuva tarsi toli nuo šio viruso išplitimo židinio, vis dėlto imta atsakingai rūpintis mūsų žmonių saugumu. Šia tema kalbamės su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi, profesoriumi Sauliumi Čaplinsku.

 

Kas tai yra koronavirusai, ar jie pavojingi ir kokias komplikacijas sukelia?

1960 metais atrasti koronavirusai (RNR) yra didelės grupės virusų, kuriuos paprastai nešioja gyvūnai, pogrupis. Problema ta, kad retais atvejais dėl glaudaus ryšio kai kurie gyvūnai gali juos perduoti žmonėms. Yra žinoma keletas tokių koronavirusų, kurie infekuoja žmones. Kvėpavimo takų epitelio ląstelės ir virškinimo traktas yra pirmieji viruso taikiniai. Todėl kai kurie minėtieji virusai gali sukelti ne tik peršalimo simptomus, bet ir sunkias apatinių kvėpavimo takų infekcijas, sunkią pneumoniją. Maždaug apie 30 proc. peršalimo ligų sukėlėjų priskiriama būtent koronavirusams. Šis naujasis koronavirusas priklauso tai pačiai virusų grupei kaip ir SŪRS (sunkus ūminis respiracinis sindromas) arba MERS (Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromas). Būtent tai kelia didelį susirūpinimą. Iš tiesų gerai žinomi SŪRS bei MERS protrūkiai. Spėjama, kad užkrato židinys – daugiamilijoninio Kinijos miesto Uhano turgus, kuriame žmogus, ar daugiau žmonių, spėjama, užsikrėtė nuo gyvačių, kuriomis ten buvo prekiaujama, o jos galėjo būti infekuotos šikšnosparnių virusu. Pastarieji yra laikomi natūraliais šio viruso „rezervuarais“. Labai gerai, kad gana greitai buvo nustatyta šio viruso genetinė struktūra, kuri maždaug 70 proc. atitinka gyvatės ir 30 proc. šikšnosparnio koronavirusų struktūras (tikėtina, jog būtent tokiu koronavirusų „mišiniu“ užsikrėtė žmogus), sukurta diagnostikos sistema. Tikimasi, kad, turint tokius duomenis, pavyks greitai sukurti vakciną. Tokie darbai jau prasidėjo.

Kaip jau yra skelbta, specialaus gydymo nėra, tačiau kokių veiksmų reikia imtis siekiant išvengti šio užkrato?

Specifinio daugumos naujų patogenų gydymo iš tiesų neturime – nėra nei antivirusinių vaistų, nei skiepų. Bet nereikia labai panikuoti, kol neaišku, kokio dydžio pavojus kyla. Iš pradžių reikėjo išsiaiškinti, ar gali šį virusą žmogus perduoti žmogui. Atsakymas, kaip žinote, teigiamas – taip, gali. Jau nustatyta pradinė šio viruso kelio grandinė – kuris žmogus pirmas užsikrėtė turguje, nustatyta tolesnė viruso plitimo seka. Kol kas lieka neaišku, kiek plačiai jis gali plisti.

Ar didelė ligos, kurią sukelia šis virusas, komplikacijų grėsmė? Kokias išvadas galima daryti iš turimų mirštamumo rodiklių?

Yra nustatyta, kad, pavyzdžiui, nuo SŪRS viruso miršta apie 10 proc., nuo MERS – apie 30 proc. užsikrėtusiųjų, bet kadangi šio koronaviruso užkrato pradžioje buvo diagnozuota daugiausia sunkūs susirgimo atvejai, buvo manoma, kad mirštamumas yra didesnis. Dabar jau nusistovi tikslesnės tendencijos ir spėjama, kad mirštamumas, kurį sukelia šis naujasis koronavirusas, – apie 3 proc. Vadinasi, jis yra mažiau patogeniškas nei SŪRS, bet sukelia pavojingų komplikacijų – sunkias pneumonijas. Nors mirusiųjų skaičiai kasdien keičiasi, dauguma ligonių buvo arba senyvo amžiaus, arba sirgo plaučių bei kitomis sunkiomis ligomis, jų imuninė sistema buvo nusilpusi. Tokiems asmenims šis virusas pavojingiausias. Bet tarp mirusiųjų – ir jaunas vyras, ir  medikas. Vis dėlto, prieš darant rimtesnes išvadas, reikėtų panagrinėti, kokia buvo mirusių asmenų sveikata, imuninė sistema. Kad ir kaip būtų, gydytojų užsikrėtimas visgi kelia didelį nerimą. Beje, kinai pranešė (sausio 27-osios duomenimis), kad jau išgydytas pirmasis šiuo virusu užsikrėtęs žmogus. Vadinasi, jo imuninė sistema virusą įveikė.

 

Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 1.

 

© 2006 Visos teisės saugomos.