Švelnėjant karantino sąlygoms, nuo birželio 1-osios gyventojams vėl duris atvėrė ligonių kasų gyventojų aptarnavimo skyriai. Paslaugos juose teikiamos tik su išankstine registracija, atvykus be jos, – gyventojai gali būti įleidžiami, jei tuo metu nebus kitų klientų.

COVID-19: kaip sumažinti riziką širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams

2020-05-22

2020 m. balandžio 15 d. duomenimis, pasaulyje buvo užregistruoti bemaž 2 milijonai užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir 126 681 mirtis. Tokie milžiniški infekcijos išplitimo mastai buvo pasiekti per bemaž 4 mėnesius. Susidūrėme su nauju, dar nepažinotu ir, atrodo, netgi neegzistavusiu priešu – savita koronaviruso atmaina, nuo kurios kol kas nerandama jokių veiksmingų ginklų.

 

Apie sukėlėją

Koronavirusai (KV) priklauso vienos vijos (spiralės) RNR virusų grupei (Nidovirales poklasis, Coronaviridae šeima, Coronavirinae pošeimis), turinčiai apvalkalą. Šiuo metu žinomos 26 KV rūšys, kurios skirstomos į alfa, beta, gama ir delta porūšius. Žmonėms patogeniški pirmieji du – alfa ir beta koronaviruso porūšiai.

Pro elektroninį mikroskopą koronavirusas atrodo tarsi būtų apgaubtas saulės spindulių vainiku, todėl ir buvo pavadintas corona (lot. vainikas). Viruso spinduliai sudaryti iš glikobaltymų peplomerų, atsišakojančių nuo patogeno apdangalo.

KV, kaip mikroorganizmų grupė, mokslininkams ir mikrobiologams žinoma seniai. Pirmą kartą KV sukelta sunki vištų kvėpavimo takų infekcija buvo aprašyta 1937 metais, o žmogaus nosies ertmės epitelyje KV aptikti 1965 m. Manoma, kad KV į žmogaus organizmą pateko iš šikšnosparnių prieš 500–800 metų. Ilgą laiką su KV sukeltomis žinduolių ir paukščių infekcijomis (kvėpavimo takų, žarnyno) praktiškai susidurdavo tik veterinarai. 

Iš visų žinomų koronavirusų 7 rūšys sukelia žmonių ligas, tačiau SŪRS-CoV (angl. SARS-CoV), ARRS-CoV (angl. MERS-CoV) Pasaulio sveikatos organizacijos priskiriamos labai grėsmingų infekcijų kategorijai.

Kol kas nėra žinoma, kodėl SŪRS-CoV-2 taip greitai išsikerojo žmonių bendruomenėje. Iškelta hipotezė, kad tai lėmė gyvūnų ir žmogaus virusų sąveika ir rekombinacija – susidarė visiškai naujas, anksčiau nežinomas ir neegzistavęs virusas, neturintis kilmės sąsajų su iki šiol buvusių virusų padermėmis. Žmogaus imuninė sistema evoliucijoje su šiuo virusu nėra susidūrusi, todėl jo neatpažįsta (ar atpažįsta ne iškart), nereaguoja tinkamu imuniniu atsaku.  

SŪRS-CoV-2 yra visai naujas virusas, sukeliantis pandeminę koronaviruso ligą COVID-19 (angl. coronavirus disease), atsiradęs gyvūnų organizme, kažkokiu būdu perėjo žmogui ir pradėjo plisti žmonių populiacijoje. SŪRS-CoV-2 plinta per kvėpavimo takų sekretą lašeliniu būdu per orą, panašiai kaip gripo virusas, taip pat per tiesioginį sąlytį – virusu užkrėstas rankas, daiktus ir pan. Atsirado pranešimų, kad SŪRS-CoV-2 galbūt gali būti perduodamas ir su žarnyno išskyromis, fekalijomis.

 

Diagnostika ir klinika

COVID-19 diagnozuoti taikomi molekuliniai polimerazės grandinės reakcijos (PGR) tyrimai. Testams naudojami nosiaryklės tepinėliai. Turimi duomenys rodo, kad nosiaryklės PGR teigiami rezultatai dažniau būna susiję su sunkesne ligos eiga ir blogesnėmis baigtimis.

PGR teigiama ir neigiama ligos formos pasireiškia tokiais pat simptomais: karščiavimu, šaltkrėčiu, silpnumu, raumenų skausmu, kosuliu, padidėjusiu raumenų tonusu, galvos skausmu. Tyrimų duomenimis, pacientus, kuriems nustatyta PGR (+), vargino stipresnis dusulys ir silpnumas.   

Nemažai SŪRS-CoV-2 užsikrėtusių žmonių jaučiasi gerai, nejaučia simptomų arba simptomai būna lengvi, tačiau kartais infekcija sukelia sunkią ligą ir mirtį.

 

Didelės rizikos ŠKL ir mikroelementų svarba

 

Pirmieji kelių mėnesių tyrimai atskleidė, kad COVID-19 infekcija dažniausiai pažeidžia vyresnius, gretutinėmis, ypač širdies bei kraujagyslių ligomis sergančius pacientus, jų rizika patirti sunkių mirtinų komplikacijų yra 15 kartų didesnė nei šių patologijų neturinčių asmenų. Todėl šiuo metu, ypač pablogėjus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui, pagrindinis siekis yra kaip galima ilgiau pacientą išlaikyti stabilios būklės: koreguoti elektrolitus – ypač kalį ir magnį, AKS, ŠSD, reguliariai vartoti paskirtus kardioprotekcinius vaistus. Antai, prieš daug metų atliktas DIG tyrimas atskleidė, kad pacientams, kuriems nepavyko išlaikyti kalio koncentracijos kraujyje 4–4,9 mmol/l, mirštamumo nuo širdies kraujagyslių ligų paūmėjimo ar progresuojančio širdies nepakankamumo tikimybė buvo 31–58 proc. didesnė, o tikimybė būti stacionarizuotam progresuojant ŠKL buvo 17–29 proc. didesnė, palyginti su pacientais, kuriems buvo normokalemija. Taigi, prevenciškai laiku vartojami kalio ir magnio preparatai tapo ypač reikšmingi, kai siaučianti COVID-19 infekcija tapo tokia grėsminga šiai pažeidžiamai pacientų grupei.

 

 

COVID-19 ir elektrolitų disbalansas: jo korekcijos nauda

 

Uhano gydytojai pirmieji pastebėjo, kad sergant SŪRS-CoV-2 infekcija sutrinka kalio ir magnio apykaita: progresuoja hipokalemija ir hipomagnezemija. SŪRS-CoV-2 žmogaus kūno ląsteles atakuoja per AKF2 receptorius, pažeidžia RAS ir sukelia hipokalemiją, kuri gali kelti sunkius širdies ritmo sutrikimus ir kardialinę mirtį. Pavojingi ir magnio pusiausvyros sutrikimai.

Uhano, Šanchajaus ir Guangdongo gydytojų patirtis parodė, kad kalio ir magnio papildai gali pagerinti net sunkių COVID-19 formų baigtis.

Kalis

Kalis yra vyraujantis viduląstelinis mikroelementas, kurio žmogaus organizmas gauna su maistu. Svarbiausia fiziologinė kalio jonų paskirtis – palaikyti reikiamą skysčių kiekį ląstelės viduje ir transmembraninį elektrocheminį gradientą. Kalio jonai audiniuose sąveikauja su natrio jonais, reguliuojančiais užląstelinio skysčio tūrį. Suaugusio žmogaus kūne yra apie 45 mmol/kg kalio. Daugiausia šio mikroelemento yra susikaupę ląstelių viduje, nedaug – ląstelių išorėje (atitinkamai 30 : 1). Iš maisto kalis pasisavinamas pasyvios difuzijos būdu plonosiose žarnose, pašalinamas su šlapimu, nedaug su išmatomis ir prakaitu. Tyrimų duomenimis, pavyzdžiui, JAV gyventojai suvartoja mažiau kalio, negu rekomenduoja sveikatos specialistai. 2015–2020 m. Amerikiečių mitybos gairėse (angl. Dietary Guideliness for Americans) nurodoma, kad suaugęs > 20 metų amžiaus vyras per dieną su maistu turėtų gauti 3,016 mg, o suaugusi moteris – 2,320 mg kalio.

Kalio trūkumas neigiamai veikia įvairių organų veiklą: skatina arterinio kraujospūdžio didėjimą, didina inkstų akmenų susidarymo, kaulų retėjimo riziką, kalcio ekskreciją su šlapimu. Dažniausios hipokalemijos priežastys – diuretikų ar kai kurių kitų vaistų vartojimas, viduriavimas, vėmimas. Hipokalemijos atsiradimą gali skatinti dažnas picos valgymas, nes picoje esantis kaolinas (molis) suriša kalį žarnyne ir daugiau kalio pašalinama su išmatomis. Sveikiems asmenims, esant normaliai inkstų veiklai, hipokalemija pasitaiko retai. Daugiau negu 50 proc. žmonių, kuriems yra kliniškai reikšminga hipokalemija, nustatomas ir magnio trūkumas, todėl dažniausiai kalio ir magnio trūkumas turėtų būti koreguojamas kartu.

 

Magnio reikšmė

Tarptautinio maisto fondo (Uplift Food) įkūrėja, Prebiotikų ir geros nuotaikos mitybos gairių autorė Kara Landau sako, kad pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija iš pamatų sukrėtė žmonių gyvenimus ir viską apgaubė neramia nežinomybe, tačiau vienu dalyku galime neabejoti – maistas išlieka viena kertinių gyvenimo atramų. Nuo to, ką mes valgome ir geriame, labai priklauso mūsų savijauta ir imunitetas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad maistas, jo sudėtis daro įtaką mūsų nuotaikai, medžiagų apykaitai, uždegimo reakcijoms, atsparumui infekcijoms. Mitybos nepakankamumas stimuliuoja uždegimo reakcijas ir atveria vartus infekcijai. Maistas, kuriame gausu tam tikrų medžiagų, gali padėti žmogui: gerinti nuotaiką, mažinti uždegimą, palaikyti imunitetą.

Pasak K. Landau, viena tokių medžiagų yra magnis. Nustatyta, kad jis stimuliuoja 5-hidroksitriptofano virsmą į serotoniną, todėl padeda mažinti nerimą ir gerinti nuotaiką. Nurodoma, kad magnio preparatai gali padėti COVID-19 sergantiems žmonėms, nes magnis:

  • Stiprina imuninę sistemą (ypač nusilpusią dėl kalio ir magnio trūkumo). Magnis yra svarbus imuninės sistemos moduliatorius, skatina antikūnų gamybą, didina ląstelių atsparumą mikroorganizmams (bakterijoms ir virusams).
  • Pagerina miegą. Geras miegas padidina imuninės sistemos galimybes priešintis infekcijai. Nustatyta, kad, trūkstant miego, mažėja citokinų, nes daugiausia jų gaminama ir išskiriama miegant. Lėtinis miego trūkumas netgi gali sumažinti gripo vakcinų veiksmingumą, nes slopina imuninį atsaką. Magnis pagerina miego kokybę.
  • Sumažina stresą ir nerimą. Tyrimai rodo, kad stresą patiriančių žmonių organizme būna mažiau magnio. Magnis blokuoja streso hormoną adrenaliną, mažina nerimą. Magnio nauda mažinant stresą tokia akivaizdi, kad kai kurie garsūs pasaulio kurortai ir SPA centrai klientams siūlo vadinamuosius magnio masažus. Magnio papildai gali sumažinti įtampą šiais neramiais pandemijos laikais.
  • Padeda palaikyti geresnę plaučių veiklą. Įrodyta, kad dieta, kurioje gausu magnio, sumažina kvėpavimo takų hiperreaktyvumo riziką ir švokštimą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje daugiau kaip 80 metų magnio produktai sėkmingai vartojami kaip natūrali priemonė gripo ar slogos profilaktikai ar būklei pagerinti sergant. Magnio chloridas gali būti naudingas ir siaučiant COVID-19, nes stabilizuoja audinių ląsteles ir jas detoksikuoja.

 

Besiplečiančios pandemijos akivaizdoje kuriamos hipotezės, kas galėtų sumažinti užsikrėtimo SŪRS-CoV-2 riziką ar palengvinti infekcijos gydymą. Kinijos gydytojų patirtis rodo, kad kalio papildai neapsaugo nuo SŪRS-CoV-2 infekcijos, bet gali būti labai naudingi gydant jau prasidėjusią ligą, ypač jei simptomai sunkėja.

 

Parengė gyd. Jonas Kastys

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ 2020 m. Nr. 3.

 

© 2006 Visos teisės saugomos.