ŠALIES LIGONINIŲ PERTVARKA TĘSIAMA. KO LAUKTI IR TIKĖTIS?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių konsolidavimo ketvirtojo etapo plano projektą, kuriame numatyta, kaip toliau bus pertvarkomos šalies ligoninės. Pertvarkos tikslas – didinti slaugos lovų skaičių ir atsisakyti dalies aktyvaus gydymo lovų. Jei pastarųjų skaičius per metus nesieks 300, tokia ligoninė gali būti prijungiama prie didesnės gydymo įstaigos. Rajono ligoninėse iš PSDF biudžeto greičiausiai nebus finansuojamos chirurgijos paslaugos, jei per metus ta gydymo įstaiga atlieka mažiau kaip 400 didžiųjų operacijų, o akušerijos paslaugų teikimas nutraukiamas, jei per metus toje gydymo įstaigoje yra mažiau kaip 300 gimdymų. Konkrečius pertvarkos planus ketinama parengti iki žiemos.
 

Aktualus klausimas

Ar pritariate numatytai šalies ligoninių pertvarkai?
Taip, tai leis racionaliau panaudoti valstybės lėšas
Ne, tai yra mažųjų gydymo įstaigų naikinimas, gydymo paslaugų prieinamumo mažinimas
Neturiu nuomonės

 

Konferencijos


Artimiausia konferencija



Pranešti apie konferenciją
 
 

Naujienų registracija

Vardas:
El. paštas*:

Atsisakyti

Registruotis
 

Prisijunkite prie mūsų

„Lietuvos gydytojo žurnalas“ jau ir socialiniame tinklalapyje Facebook

Urologų akiratyje - ambulatorinei urologijos klasikai priskiriamos ligos

Tai, kad urologinės ligos kamuoja tik vyresnio amžiaus pacientus, – pasenęs mitas… Nemažai tiek vyrų, tiek moterų urologinių sveikatos sutrikimų vystosi net ir jauname amžiuje. Kokioms patologijoms bei simptomams, jų diagnostikai ir gydymo metodams urologai šiuo metu skiria daugiausia dėmesio? Kaip sekasi spręsti aktualias problemas? Apie tai ir kitais svarbiais šiandienės urologijos klausimais kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Urologijos klinikos vadovu, Lietuvos urologų draugijos vadovu, profesoriumi Mindaugu Jievaltu.
 
 

Inkstų arterijų simpatinė denervacija: abejonės ir perspektyvos

Arterinė hipertenzija (AH) yra viena iš dažniausiai pasitaikančių lėtinių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL). Efektyvi ir adekvati hipertenzijos kontrolė iki šiol išlieka svarbia klinikine problema. AH yra viena iš reikšmingų rizikos veiksnių kilti tokioms dažnai mirtinoms ŠKL komplikacijoms, kaip antai miokardo infarktui, insultui, taip pat įvairiems širdies, akių, inkstų pažeidimams. 2000 metais pasaulyje registruota apie 1 milijardas žmonių, turinčių hipertenziją, manoma, kad 2025 metais jų skaičius pasieks 1,56 milijardo.
 
 

Pristatytos kuriamos naujos elektroninės paslaugos

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba surengė Projekto VP2-3.1-IVPK-10-V-01-015 „Licencijų farmacinei veiklai išdavimo ir vaistinių preparatų informacijos teikimo viešosios elektroninės paslaugos“ viešinimo renginį. Renginio metu Tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Martinėnas pristatė kuriamus LR vaistinių preparatų registrą (VPREG) ir vaistinių preparatų informacinę sistemą (VAPRIS), kurie sudarys galimybę gauti viešąsias elektronines paslaugas Tarnybos klientams ir teikti vaistinių preparatų bei farmacinės veiklos licencijų informaciją į centrinę e-Sveikatos sistemą ESPBI.
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Vaistų paieška