Šiuo metu vienas pagrindinių pasaulio farmacijos kompanijų uždavinių – kuo greičiau sukurti vaistą nuo koronaviruso infekcijos. Kol jo dar neturime, daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika koronaviruso infekciją gydyti vaistais Lopinaviru/Ritonaviru ir Hidroksichlorokvinu. Kol kas šių vaistų Lietuvoje yra užtektinai, nuolat ieškoma kanalų, kur jų gauti daugiau.

Uoslės sutrikimas

2020-02-13

Darius Bajorinas

Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyrius

 

Reikšminiai žodžiai: uoslė, uoslės sutrikimas, hiposmija, anosmija.

Santrauka. Uoslės sutrikimas vis pastebimesnė problema, lemianti blogesnę gyvenimo kokybę ir blogas baigtis, kaip antai neurodegeneracines ligas ar mirtį. Literatūra apie uoslės sutrikimus yra nevienalytė, todėl labai svarbu priimti bendrą susitarimą dėl terminijos, diagnostikos ir gydymo metodikos.

Keywords: olfaction, olfactory dysfunction, hyposmia, anosmia.

Summary. Olfactory dysfunction is an increasingly recognised condition, associated with reduced quality of life and major health outcomes such as neurodegeneration and death. At present, the literature on olfaction is limited by heterogeneity in methodological approach so it is important to encourage clinicians and researchers to adopt a common consensus, and in so doing, increase the methodological quality, diagnostic and treatment quality.

 

ĮVADAS

Uoslės sutrikimas darosi vis pastebimesnė problema, deja, ji santykinai blogai ištirta ir medikų ignoruojama. 2007 metais Jungtinėje Karalystėje atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad su pacientų uoslės sutrikimu susidūrė 97 proc. otorinolaringologų, bet 55 proc. jų neatliko chemosensorinės uoslės funkcijos tyrimo, o iš tų, kurie atliko, tik 12 proc. ištyrė uoslę rutiniškai [1]. Toks visuotinis aplaidumas gali būti dėl nepakankamų žinių ir gydymo galimybių. Daugėja įrodymų, kad uoslės sutrikimas gali paveikti gyvenimo kokybę, sukelti socialinį nerimą, mitybos sutrikimus ir depresiją [2–7], be to, gali turėti įtakos ir neurodegeracinių ligų vystymuisi ar net lemti mirtį [8, 9]. Dabartinė literatūra apie uoslės sutrikimus itin nevienalytė, todėl labai svarbu priimti bendrą susitarimą dėl terminijos, diagnostikos ir gydymo metodikos.

 

TERMINIJA

Uoslės sutrikimas gali būti kiekybinis, kai sutrinka kvapo stiprumo jutimas, tačiau nepakinta kvapo kokybė, arba kokybinis, kai pakinta kvapo kokybė. Labai dažnai kokybiniai uoslės sutrikimai būna kartu su kiekybiniais. Visi priimti terminai, kuriuos rekomenduojama vartoti visiems sveikatos apsaugos specialistams, pateikti 1 lentelėje.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Uoslės sutrikimų nustatoma vis daugiau, tačiau tikrasis paplitimas neaiškus dėl skirtingos demografijos, vartojamos terminijos ir skirtingų tyrimo metodų. Šiame straipsnyje epidemiologiniai duomenys suskirstyti pagal tyrimo metodų grupes.

 

Anketinių apklausų duomenys

Pagal 1994 metais JAV vykdytą nacionalinę apklausą (NHIS), kurioje dalyvavo apytiksliai 80 tūkst. žmonių, nustatyta, kad 1,4 proc. suaugusiųjų uoslės sutrikimas vargino ilgiau nei 3 mėn., o vyresnių kaip 65 metai grupėje uoslės sutrikimų patyrė daugiau kaip 40 proc. žmonių [21]. Š. Korėjoje 2009 metais atlikta apklausa nustatyta, kad uoslės sutrikimais skundėsi 4,5 proc. suaugusiųjų [22]. 2012 metais JAV atliktos apklausos (N = 3 549) duomenimis, 10,6 proc. tiriamųjų per pastaruosius 12 mėn. uoslė pablogėjo, iš jų 50,2 proc. nurodė, kad pablogėjimas nuolatinis, 45,2 proc. – epizodinis, o 4,5 proc. uoslės susilpnėdavo tik peršalus [23]. 2011 metais Europoje atliktoje apklausoje (GA2LEN, N = 57 128) uoslės sutrikimas nustatytas 7,8 proc. tiriamųjų [25], o atliktoje JAV (N = 7 847), – 9,4 proc. [26]. Taigi vertinant anketinių apklausų duomenis, matyti, kad subjektyviu uoslės sutrikimu skundžiasi 5–10 proc. populiacijos.

 

Psichofiziniai testai

Vokietijoje Landis su kolegomis, ištyrę 1 240 pacientus, kurie kreipėsi ne dėl rinologinių ligų, uodžiamųjų lazdelių testu nustatė, kad 4,7 proc. jų turėjo funkcinę anosmiją, o 15 proc. – hiposmiją [28]. 2008 metais kitoje studijoje Viennemannas su kolegomis, naudodami 12 dalių atrankinį testą, nustatė, kad iš 1 312 suaugusiųjų uoslės sutrikimų turėjo 21,6 proc. [26], o jų dažnumas didesnis rūkančiųjų ir vyresnio amžiaus pacientų grupėse. Švedijoje ištyrus 1 713 suaugusiųjų, nustatyta, kad uoslės sutrikimą turėjo 19,1 proc. [30, 31]. 2002 metais JAV atliktu tyrimu, kuriame dalyvavo 2 491 53–97 metų tiriamųjų, nustatyta, kad uoslė buvo sutrikusi 24,5 proc., o vyresnių nei 80 metų amžiaus grupėje, – 62,5 proc. [35]. Kitos JAV atliktos studijos duomenimis, sutrikusią uoslę turi 55,3 proc. vyresnių nei 71 metų žmonių [38, 39], o Australijoje nustatyta, kad vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje, uoslė sutrikusi 27 proc. žmonių [41].

 

UOSLĖS ANATOMIJA IR FIZIOLOGIJA

Jauno žmogaus nosyje aptinkama apie 6–30 milijonų uodžiamųjų neuronų, kurių aksonai sudaro pirmąjį galvinį nervą – uodžiamąjį nervą [42]. Šie dvipoliai neuronai yra uodžiamajame plyšyje, bet uodžiamasis neuroepitelis gali būti ir kitose nosies ertmės vietose, pvz., vidurinės kriauklės prisitvirtinimo zonoje [44–48]. Uodžiamųjų neuronų dendritai kartu su dengiančiu gleivių sluoksniu sudaro platų uodžiamąjį neuroepitelį, prie kurio jungiasi kvapo molekulės. Nervo aksonai pro akytkaulio akytąją plokštelę susijungia į uodžiamąjį stormenį, kuris guli ant akytosios plokštelės, po orbitofrontaline žieve, kur susiformuoja pirmoji sinapsė. Vėliau uoslės laidu impulsas keliauja į pirminius uoslės centrus: priekinį uoslės branduolį, kriaušinę žievę, perimigdolinę žievę, migdolinio kūno priekinį žievinį branduolį. Toliau uoslės impulsas gali keliauti į antrines ir tretines struktūras: hipokampą, parahipokampinį vingį, salos ir orbitofrontalinę žievę [54]. Įdomu tai, kad uodžiamųjų neuronų aksonus dengia uoslės dengiamosios ląstelės, kurios kartu su pamatinėmis ląstelėmis dalyvauja uoslės neuronų regeneracijoje [49]. Rasta apie 400 uoslės receptorių genų, tačiau žmogus geba užuosti tūkstančius kvapų dėl įvairių šių genų kombinacijų. Uoslės procese dalyvauja ir trišakis nervas: mentolio sukeliamas šaldymo pojūtis, gazuotų gėrimų sukeliamas sudirginimo pojūtis [65].

 

Plačiau skaitykite Otorinolaringologijos aktualijų žurnale Nr. 1, 2019

Panašūs straipsniai

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.