Pulmonomogija, imunologija ir alergologija 2016/2

Turinys

 

Aktualijos

Teisės aktuose numatomos naujos priemonės bus veiksmingos...

Būsimieji gydytojai pulmonologai džiugina savo iššūkiais ir potencija

Londone vykusiame Europos respiratologų draugijos kongrese – LSMU atstovų pranešimai

Nyderlandų Groningeno universitete atlikta trumpalaikė mokslinė stažuotė, finansuojama pagal COST veiklos programą

Naujos plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo metodikos –
nauja galimybė ženkliai prailginti ligonių gyvenimo trukmę                                

 

Pulmonologija

Plaučių vėžio spindulinio gydymo galimybės

Naujos Avastin (bevacizumabo) galimybės gydant išplitusį nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį

Vaistai, gerinantys bronchų sekreto pasišalinimą sergant cistine fibroze

Imunoterapija – naujas žingsnis gydant plaučių vėžį Nauji vaistai tuberkuliozei gydyti

Specifinės būklės sergant astma                                                                                

 

Alergologija ir imunologija

Lėtinės dilgėlinės diagnostikos ir gydymo principai

Žmonių genealogijos ypatumai

Devinto tipo T limfocitų pagalbininkų bei eozinofilų apoptozės vaidmuo sergant alergine astma

 

Farmakoterapija

Senieji vaistai kvėpavimo takų ligoms gydyti

Tiotropio Respimat® Soft Mist™ vieta gydant LOPL

Astma viena, fenotipų daug.
Kaip parinkti tinkamiausią gydymą?

Idiopatinės plaučių fibrozės gydymas pirfenidonu

Nauji įrodymai LOPL paūmėjimų prevencijai

 

Teisės aktuose numatomos naujos priemonės bus veiksmingos...

Pulmonologija neabejotinai yra viena sparčiausiai progresuojančių medicinos sričių. Ir toliau didžiausias dėmesys skiriamas kuo efektyvesnei kovai su plaučių vėžiu bei lėtine obstrukcine plaučių liga. Vis dar aktuali išlieka tuberkuliozė, nors šios ligos atvejų pastebimai mažėja, o tarp vaikų – astma. Tačiau ant pulmonologų pečių gulanti nelengvo kasdienio darbo našta nėra lengva, juolab kad nuolat kyla klausimų, kurių sprendimo jie tikisi sulaukti iš atitinkamų institucijų. Kas šiandien aktualiausia plaučių bei kvėpavimo takų ligas diagnozuojantiems bei gydantiems gydytojams, kaip sekasi spręsti jiems rūpimus klausimus, kalbamės su Lietuvos sveikatos apsaugos viceministre Jūrate Sabaliene.

Būsimieji gydytojai pulmonologai džiugina savo iššūkiais ir potencija

Rugsėjo 1-oji, kasmet nubrėžianti simbolinę naujų iššūkių ribą moksleiviams, studentams, mokytojams ir dėstytojams, tampa ir savotiška tolesnės edukacijos, tobulėjimo, kompetencijos ir praktikos įgijimo tąsa. Rezidentūra – tai viena svarbiausių būsimųjų specialistų rengimo grandžių, dar vienas po ilgų studijų laukiantis pasirengimo rimtam ir atsakingam gydytojo darbui etapas. Kokie iššūkiai laukia rezidentų – būsimųjų gydytojų pulmonologų, kokios jų rengimo galimybės ir poreikiai, kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Pulmonologijos klinikos vadovu prof. dr. Raimundu Sakalausku.

Londone vykusiame Europos respiratologų draugijos kongrese – LSMU atstovų pranešimai

2016 m. rugsėjo 3–7 d. Londone vyko vienas didžiausių Europoje renginių – 26-ąjį kartą organizuojamas Europos respiratologų draugijos (ERS, angl. European Respiratory Society) kongresas. Tradiciškai kasmet vykstantis kongresas subūrė daugiau nei 20 tūkst. specialistų, besidominčių kvėpavimo sistemos problemomis. Penkias dienas trukusiame renginyje buvo aptarti aktualūs pulmonologijos aspektai, pateikti naujausi mokslinių tyrimų rezultatai. Mokomųjų ir mokslinių sesijų metu buvo analizuojami lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, astmos, plaučių vėžio, pneumonijos, cistinės fibrozės ir tuberkuliozės diagnostikos bei gydymo klausimai.

Nyderlandų Groningeno universitete atlikta trumpalaikė mokslinė stažuotė finansuojama pagal COST veiklos programą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Pulmonologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Andrius Januškevičius Nyderlandų Groningeno universitete, molekulinės farmakologijos skyriuje atliko trumpalaikę stažuotę pagal COST BM1201 veiklos programą vadovaujant doc. Reinoud Gosens. Trijų savaičių vizito metu buvo gilinamos žinios, reikalingos obstrukcinių plaučių ligų patogenezės tyrimams, darbui su kvėpavimo takų struktūrinėmis ląstelėmis, planuojami tolesni darbai su užsienio partneriais.

Naujos plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo metodikos – nauja galimybė ženkliai prailginti ligonių gyvenimo trukmę

Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje plaučių vėžys užima pirmaujančias pozicijas tarp didžiausią mirtingumą sukeliančių ligų. Sergant šia liga prognozės gana liūdnos – 5 metų išgyvenamumas Lietuvoje siekia apie 9 proc., Europoje 10 proc., o pasaulyje – 15 proc. Tai labai grėsmingi skaičiai. Todėl naujiems šios ligos diagnostikos ir gydymo metodams skiriamas nuolatinis dėmesys. Naujos diagnostikos ir gydymo schemos sukuria naujas galimybes prailginti pacientų, sergančių plaučių vėžiu, gyvenimą. Jos nesitraukia ir iš mūsų specialistų akiračio. Plačiau apie tai kalbamės su LSMU Pulmonologijos ir imunologijos klinikos Onkopulmonologinės pagalbos sektoriaus vadovu doc. dr. Mariumi Žemaičiu.

Plaučių vėžio spindulinio gydymo galimybės

Santrauka. Efektyvus ir sėkmingas lokalus plaučių vėžio spindulinis gydymas gali turėti įtakos sergančiųjų gyvenimo trukmei. Šiuolaikinių spindulinės terapijos technologijų dėka pavyksta optimizuoti jonizuojančiosios spinduliuotės dozę navikui, tausojant aplinkinius audinius. Tiksliau vizualizuojant naviką spindulinio gydymo metu, galima siekti mažesnės sveikų audinių apšvitos bei didesnio jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio navikui. Taikant didelių dozių spindulinę terapiją labai svarbu įvertinti ir kompensuoti pacientų pozicionavimo paklaidas, kvėpavimo judesių sąlygotą organų judėjimą. Spindulinėje terapijoje taikomos naujos technologijos atveria galimybes labai tiksliam naviko apšvitinimui. Šioje apžvalgoje norima trumpai supažindinti su šiuolaikinės spindulinės terapijos galimybėmis ir patirtimi gydant plaučių vėžį.

Imunoterapija – naujas žingsnis gydant plaučių vėžį

Santrauka. Plaučių vėžys ilgai buvo laikomas mažai imunogeniška piktybine liga, tačiau pastarųjų metų atlikti klinikiniai tyrimai atskleidė naujas imunoterapijos galimybes gydant plaučių vėžį. Iki šiol daugiausia ištirti ir turintys klinikinę reikšmę yra citotoksinis T limfocitų antigenas T-4 (CTLA-4) ir programuotos ląstelių žūties baltymas (PD-1). Klinikinių tyrimų duomenimis, nustatyta, kad PD-1/PD- L1 (programuotos ląstelių žūties baltymo ligandas) inhibitoriai lemia ilgesnį bendrą išgyvenamumą lyginant su chemoterapija docetakseliu (skiriant jį antros eilės gydymui) ir teikia daug vilčių gydant nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį.

Specifinės būklės sergant astma

Nėštumo laikotarpiu astmos eiga trečdaliui nėščiųjų pablogėja, trečdaliui – pagerėja ir likusiam trečdaliui – išlieka nepakitusi. Astma dažnai pablogėja 5–7 nėštumo mėnesiais, nors paskutines keturias nėštumo savaites dažniausiai astmos simptomai palengvėja. Kiekviena nėščioji ar nėštumą planuojanti moteris turėtų būti paklausta, ar neserga astma, siekiant suplanuoti tinkamą priežiūrą ir gydymą užtikrinantį gerą astmos kontrolę visą nėštumo ir gimdymo laikotarpį. Jei nėščiajai reikia objektyviai patvirtinti astmos diagnozę, negalima atlikti bronchų provokacinio mėginio ar mažinti pakopa kontroliuojamuosius vaistus iki gimdymo.

Lėtinės dilgėlinės diagnostikos ir gydymo principai

Santrauka. Dilgėline, kuriai būdingas bėrimas pūkšlėmis ir/ar angioedemos klinikiniai požymiai, bent kartą gyvenime gali susirgti 10–20 proc. žmonių. Dilgėlinės išsivystymo priežastys yra labai įvairios, todėl dažnai lieka neišaiškintos. Pagrindinis patogenezės mechanizmas yra putliųjų ląstelių degranuliacija ir mediatorių išsiskyrimas. Dilgėlinė klasifikuojama pagal trukmę ir ją sukėlusią priežastį. Šiame straipsnyje apžvelgiamos šios ligos diagnostikos ir gydymo rekomendacijos.

Žmonių genealogijos ypatumai

Santrauka. Analizuojant žmogaus genomą, DNR struktūras, svarbu pažvelgti ir į žmonijos praeitį, į žmogaus atsiradimo istoriją. Nuo senų laikų žmones intriguoja jų pačių kilmė. Todėl greta istorijos mokslo gyvuoja ir genealogija – žmogaus ar jo giminės šaknų ieškojimas. Genealogija plačiąja prasme – tai istorijos mokslo šaka. Ieškoti savo giminės šaknų žmones skatina pačios įvairiausios priežastys – tikimybė, jog bus rasta sąsajų su kilmingaisiais, giminystės su talentingais asmenimis ar tiesiog noras sužinoti prosenelių gyvavimo istoriją.

Devinto tipo T limfocitų pagalbininkų bei eozinofilų apoptozės vaidmuo sergant alergine astma

2016 metų gegužės 4 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos viešame Medicinos mokslo krypties tarybos posėdyje Deimantė Hoppenot sėkmingai apgynė daktaro mokslo laipsnio disertaciją „Devinto tipo T limfocitų pagalbininkų bei eozinofilų apoptozės vaidmuo sergant alergine astma“. Disertacija rengta 2011–2016 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Pulmonologijos klinikoje.

Senieji vaistai kvėpavimo takų ligoms gydyti

Apie šiuolaikinius vaistus kalbame didžiuodamiesi medicinos mokslo pažanga ir naujomis galimybėmis padėti kenčiantiesiems. Tikime, kad tos galimybės dabar yra kur kas geresnės, nei buvo kada nors anksčiau. Deja, šį tikėjimą aptemdo 2015 m. Nobelio medicinos premijos skyrimas Kinijos farmacininkei Juju Tu už tradicinės kinų medicinos žinių pritaikymą maliarijai gydyti. Pirmąkart per visą istoriją Nobelio medicinos premija buvo įteikta ne už sukurtą naują, o už seno išsaugojimą ir pritaikymą. Niurzgliai kalba, kad tokių keistų atvejų medicinoje bus vis daugiau, ypač jei nuogąstavimai apie antibiotikų eros pabaigą pasitvirtins...

Astma viena, fenotipų daug. Kaip parinkti tinkamiausią gydymą?

Astmos gydymo tikslai ilgus dešimtmečius išlieka tie patys, tačiau gydymo parinkimo taktika atsirandant vis naujiems klinikinių tyrimų duomenims kinta. Pastaruoju metu pagrindinis rodiklis, lemiantis gydymo efektyvumo vertinimą ir jo korekcijų poreikį, yra astmos simptomų kontrolė. Nors vaistų astmai gydyti yra labai daug, vis dar nemažai sergančiųjų patiria nekontroliuojamos astmos simptomus. Kaip vienas pagrindinių sunkumų, kodėl nepavyksta valdyti ligos eigos, įvardijama pati astmos patogenezė – tai kompleksinė ir heterogeninė liga, turinti gausybę skirtingų fenotipų, pasižyminčių ir patogeneziniais ypatumais, skirtingais klinikiniais simptomais, jų sunkumu ir nevienodu atsaku į skiriamą gydymą. Siekiant maksimaliai efektyviai gydyti konkretaus paciento astmą, svarbu suprasti egzistuojančią skirtingų ligos fenotipų įvairovę, išmanyti patogenezinius jų mechanizmus ir skirtumus.

Idiopatinės plaučių fibrozės gydymas pirfenidonu?

Idiopatinė plaučių fibrozė (IPF) yra lėtinė, progresuojanti, negrįžtama ir mirtina liga. Pacientų, sergančių šia liga, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 2–5 metai nuo jos diagnozavimo. IPF eiga dažnai yra nenuspėjama: kai kurių pacientų plaučių funkcija blogėja laipsniškai keletą metų, kitiems liga neprogresuoja keletą mėnesių ar net metų, o daliai sergančiųjų būklė blogėja labai greitai. Kartais IPF eiga būna ir banguojanti, kai būklė kurį laiką išlieka stabili, tačiau dažnai kartojasi paūmėjimai, bloginantys plaučių funkciją. Siekiant įvertinti ligos stadiją yra matuojama forsuota gyvybinė plaučių talpa (FVC) ir lyties, amžiaus ir fiziologijos (GAP) indeksas. Šis indeksas apskaičiuojamas naudojant keturis kintamuosius – lytį, amžių, FVC ir dujų difuzijos tyrimo rodiklius. GAP indeksu yra vertinama mirštamumo nuo IPF rizika.

Nauji įrodymai LOPL paūmėjimų prevencijai

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – progresuojanti kvėpavimo takų liga, sutrikdanti jų pralaidumą ir dujų apykaitą plaučiuose bei audiniuose. Ligos paūmėjimai sparčiau blogina plaučių funkciją [1-3], gyvenimo kokybę [4], lemia dažnesnį hospitalizavimą dėl ligos [5] ir didina mirtingumą [6]. LOPL paūmėjimai sukelia didelę ekonominę naštą [7], todėl pastarųjų profilaktika yra vienas svarbiausių LOPL gydymo tikslų [8]. Iki šiol skirtingų klasių bronchų plečiamųjų vaistų derinio vieta LOPL paūmėjimų prevencijoje nebuvo aiški, nors nauda simptomų varginamiems, bet mažą LOPL paūmėjimų riziką turintiems pacientams jau buvo įrodyta. Prestižiniame NEJM žurnale paskelbtoje FLAME tyrimo publikacijoje pateikiami nauji palyginamieji duomenys skaitytojui įgalina palyginti šiuo metu LOPL gydymo gairėse sunkia ir labai sunkia liga sergantiems ir paūmėjimų riziką turintiems pacientams rekomenduojamo pirmaeilio gydymo IGK/IVBA deriniu ir alternatyvaus gydymo IVBA/IVMB deriniu efektyvumą. Tyrimo rezultatais autoriai pagrindė indakaterolio/glikopironio derinio pranašumą mažinant LOPL paūmėjimų dažnį riziką turinčioje populiacijoje. Tad FLAME tyrimas yra naujas žingsnis formuojant požiūrį į sergančiųjų LOPL gydymą bei paūmėjimų profilaktiką.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.