Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kasmet vis didėja atliekamų klubo sąnario artroskopinių/endoskopinių operacijų kiekis bei spektras. Pasiekti klubo sąnarį nėra lengva, nes tai yra giliausiai esantis sąnarys, apsuptas daugelio raumenų, šalia praeina a. femoralis, n. ischiadicus ir kitos svarbios struktūros. Klubo sąnarys yra gilus riešutinis daugiaašis sąnarys, apsuptas labai tvirta kapsule, sutvirtintas trimis labai stipriais raiščiais. Tai labai tvirtas sąnarys ir norint patekti į sąnarį reikia papildomos įrangos, kurios pagalba galima ištempus koją įvesti instrumentus tarp šlaunikaulio galvos ir gūžduobės krašto. Klubo sąnario patologijos minimaliai invazyviam gydymui progresuoti leidžia šiuo metu žymiai patobulėjusi ortopedinė įranga, specialiai klubo artroskopijai pritaikyti ilgi instrumentai, naujų operacinių technikų įdiegimas, nauji klubo artroskopijai pritaikyti implantai bei kur kas didesnės diagnostikos galimybės. Lietuvoje daugiausia klubo sąnario artroskopinių operacijų yra atliekama Lietuvos sveikatos mokslų universitetinėje ligoninėje Kauno klinikose. Jas atlieka profesorius Rimtautas Gudas ir gydytojas Valdemar Loiba.

Paraganglioma – tai retas navikas, susidarantis iš ekstraadrenalinių chromatino ląstelių [1]. Šis navikas sudaro apie 10–18 proc. visų su chromafino audiniu susijusių navikų ir gali pasireikšti 2–8/1000 000 gyventojų per metus [2, 3]. Dėl galimos padidėjusios hormonų produkcijos, sąlygojančios gyvybei pavojingas būkles, ir paragangliomos išplitimo į smilkinkaulį bei gretimas struktūras labai svarbu ankstyva šių navikų diagnostika ir gydymas. Straipsnyje aptariamas retas išplitusios paragangliomos klinikinis atvejis bei pasirinkta gydymo taktika.

Infekcinių ligų gydytojams didžiuliu išbandymu tampa sunkiomis infekcinių ligų formomis susirgę pacientai. Neretai tenka ne tik gydyti, pavyzdžiui, meningokokine infekcija ar sunkiomis erkinio encefalito formomis sergančius pacientus, bet ir gelbėti jų gyvybes. Infekcinės ligos gali sukelti įvairių komplikacijų, persirgus gali likti negrįžtamų pasekmių, o visuomenei gali kilti infekcijos protrūkio grėsmė. Plačiau apie infekcinių ligų problematiką Lietuvoje ir pasauliniame kontekste, jų gydymo bei profilaktikos galimybes ir naujus iššūkius kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadove profesore Ligita Jančoriene.