Krono ligos klinika ir diagnostika
Krono liga – tai lėtinė liga, kuriai būdingi paūmėjimų ir remisijų periodai. Ligos patogenezė nėra visiškai aiški, manoma, kad jos išsivystymui didelę reikšmę turi genetinių, aplinkos veiksnių ir žarnyno mikrobiotos sąveika. Didžiausias sergamumas uždegiminėmis žarnų ligomis stebimas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, o besivystančiose šalyse, tokiose kaip Rytų Europos ir Balkanų regiono valstybės, sergamumo rodikliai sparčiai didėja. Lietuvoje sergamumas Krono liga 2007–2018 metais atitinkamai padidėjo nuo 0,9 iki 2,1 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų. Žinoma, kad Krono liga vienodai dažnai pasireiškia vyrams ir moterims, dažniausiai jauname amžiuje (30–40 metų), tačiau ši liga yra nenuspėjamos klinikinės išraiškos ir eigos, gali paveikti bet kurią virškinimo trakto dalį ir pasireikšti įvairiais nespecifiniais simptomais – tai apsunkina jos diagnostiką. Maža to, Krono liga yra progresuojanti, todėl negydoma ilgainiui apie 50 proc. pacientų komplikuojasi – susiformuoja striktūrų, fistulių ar abscesų, kuriems neretai prireikia chirurginio gydymo. Dėl to svarbu, kad bendrosios praktikos gydytojai laiku pastebėtų pirmuosius ligos simptomus ir, įtarę ligą, pacientą siųstų konsultuotis su specialistu.