Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), vadovaudamasis 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ informuoja, kad karantino laikotarpiu planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

LSMU netrukus pradės ruošti išplėstinės praktikos vaistininkus

Netrukus šalies vaistinėse bus galima ne tik įsigyti vaistų, bet ir pasiskiepyti. Vasario 1 dieną Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) prasidės mokymai, skirti ruošti išplėstinės praktikos vaistininkus. Šie specialistai Lietuvoje pagreitins vakcinavimo procesą – galės skiepyti nuo COVID-19 ir įvairių kitų ligų.

Krono ligos klinika ir diagnostika

Krono liga – tai lėtinė liga, kuriai būdingi paūmėjimų ir remisijų periodai. Ligos patogenezė nėra visiškai aiški, manoma, kad jos išsivystymui didelę reikšmę turi genetinių, aplinkos veiksnių ir žarnyno mikrobiotos sąveika. Didžiausias sergamumas uždegiminėmis žarnų ligomis stebimas ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, o besivystančiose šalyse, tokiose kaip Rytų Europos ir Balkanų regiono valstybės, sergamumo rodikliai sparčiai didėja. Lietuvoje sergamumas Krono liga 2007–2018 metais atitinkamai padidėjo nuo 0,9 iki 2,1 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų. Žinoma, kad Krono liga vienodai dažnai pasireiškia vyrams ir moterims, dažniausiai jauname amžiuje (30–40 metų), tačiau ši liga yra nenuspėjamos klinikinės išraiškos ir eigos, gali paveikti bet kurią virškinimo trakto dalį ir pasireikšti įvairiais nespecifiniais simptomais – tai apsunkina jos diagnostiką. Maža to, Krono liga yra progresuojanti, todėl negydoma ilgainiui apie 50 proc. pacientų komplikuojasi – susiformuoja striktūrų, fistulių ar abscesų, kuriems neretai prireikia chirurginio gydymo. Dėl to svarbu, kad bendrosios praktikos gydytojai laiku pastebėtų pirmuosius ligos simptomus ir, įtarę ligą, pacientą siųstų konsultuotis su specialistu.

Kolorektalinio vėžio pavojaus simptomai

Remiantis 2020 ESMO (European Society for Medical Oncology) gairėmis kolorektalinis vėžys (KRV) užima trečiąją vietą tarp vyrų onkologinių susirgimų ir antrąją vietą tarp moterų. Kasmet nustatoma apie 450 tūkst. naujų atvejų. Pasauliniu mastu KRV užima ketvirtąją vietą tarp mirčių nuo onkologinių ligų, Europoje – antrąją (kasmet miršta apie 170 tūkst. žmonių). Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, 2012 m. Lietuvoje buvo diagnozuoti 1 679 nauji storosios žarnos piktybinių navikų atvejai (952 gaubtinės žarnos ir 727 tiesiosios žarnos).

emedicina.tv
Neurologija |   Kardiologija |   Gastroenterologija |   Endokrinologija |  



Lietuvos ir užsienio naujienos

Teisės aktai

© 2006 Visos teisės saugomos.