Pernai kovai su Parkinsono liga išleista 4,8 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tai – 14 proc. daugiau nei 2017 m., kai buvo panaudota per 4,17 mln. eurų.

LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALAS 2011/1. Išsėtinė sklerozė: šiandienos aktualijos

2011-03-15

Justina Liutkienė
VUL Santariškių klinikos Neurologijos centras

Išsėtinė sklerozė – demielinizacinė centrinės nervų sistemos uždegimo liga, pasireiškianti kartotiniais ar nuolat progresuojančiais neurologinės disfunkcijos simptomais, sukeliančiais negalią. Tai tradicinis išsėtinės sklerozės apibrėžimas, kurį cituoja daugelis neurologijos vadovėlių, deja, jis neatspindi visos ligos esmės: kad liga greitai ir smarkiai suluošina jauno darbingo amžiaus žmonės, jos geografinio paplitimo, apimančio stiprios ekonomikos šalis, psichologinės įtakos pačiam ligoniui ir jo artimiesiems, ribotų galimybių sustabdyti ligos progresavimą ir paūmėjimų kartojimąsi, didžiulių vilčių, jog kuriami ateities vaistai padarys perversmą gydant ligą.

Išsėtinės sklerozės epidemiologinė situacija Lietuvoje

Ar išsėtinė sklerozė – dažna liga? JAV išsėtine skleroze serga apie 400 tūkst. žmonių, kasmet užregistruojama apie 10 tūkst. naujų susirgimo išsėtine skleroze atvejų. Remiantis statistiniais skaičiavimais, visame pasaulyje turėtų būti apie 2,5 mln. pacientų, sergančių išsėtine skleroze. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2008 metais buvo 2 621 išsėtine skleroze sergantis ligonis, o tai sudarytų 78 atvejus 100 tūkst. gyventojų (R. Kizlaitienės ir bendraautorių duomenys, pasklebti 2008 m. Monrealyje, Kanadoje, vykusiame jungtiniame ECTRIMS, LACTRIMS ir ACTRIMS kongrese). Taigi, Lietuva priklauso didelio sergamumo išsėtine skleroze zonai. Išsėtine skleroze dažniau serga moterys (1,5–2 kartus). Susergama 18–50 gyvenimo metais, dažniausiai tarp 20 ir 40 m. Atvejai, kai suserga vaikai, paaugliai ar vyresni nei 50 metų asmenys, reti, bet pasitaiko.

Būdingiausi išsėtinės sklerozės simptomai

Sergant išsėtinė skleroze, periventrikulinėje baltojoje smegenų medžiagoje, smegenėlėse, smegenų kamiene bei nugaros smegenyse susidaro židiniai (plokštelės). Priklausomai nuo to, kur jie susidarė, pasireiškia vienokie ar kitokie ligos simptomai (lentelė). Vis dėlto specifinių klinikinių simptomų, būdingų tik išsėtinei sklerozei, nėra.

Išsėtinė sklerozė dažniausiai prasideda regos ir akių judesių sutrikimais, ataksija, galvos svaigimu, hemipareze ar parapareze, sunkiai nusakomais jutimų sutrikimais: veržimo, tempimo, spaudimo ir pan. Ligoniai neretai nurodo patologinį nuovargį, didelį bendrą silpnumą, energijos stygių. Šeimos gydytojai turėtų atkreipti dėmesį jauno, darbingo amžiaus paciento (dažniausiai) nusiskundimus, ypač jei jie neturi jokios aiškios priežasties, po kurio laiko ir negydant savaime regresuoja, o vėliau kartojasi, prisideda naujų reiškinių arba nuo pat ligos pradžios atsiradę simptomai iškart progresuoja. Kaip jau minėta, kartais suserga vaikai ir paaugliai arba vyresni nei 50 metų asmenys, tačiau – tai daugiau išimtis, o ne taisyklė.

Išsėtinės sklerozės diagnostikos principai

Remdamasis ligonio nusiskundimais ir ligos anamnezė, įtaręs išsėtinę sklerozę, šeimos gydytojas privalo siųsti pacientą neurologo konsultacijos. Neurologas, įvertinęs neurologinę būklę, nuspręs, ar reikalingi tolesni tyrimai, neurologo konsultacija specializuotame išsėtinės sklerozės kabinete. Išsėtinės sklerozės diagnostikos principas – išplitimo erdvėje (yra židininė neurologinė simptomatika, kurią galima paaiškinti dviem atskirais CNS pažeidimo židiniais) bei laike (ne mažiau kaip du paūmėjimai arba nuolatinis simptomų progresavimas) įrodymas, pagrįstas klinikiniais požymiais ir paraklinikiniais tyrimais. Diagnozuojant remiamasi standartizuotais 2005 metais atnaujintais McDonaldo ir Poserio kriterijais. Būtina sąlyga diagnozuoti išsėtinę sklerozę – ligos anamnezė ir objektyvi neurologinė simptomatika. Atliekami šie paraklinikiniai tyrimai, paremiantys ar patvirtinantys diagnozę: magnetinio rezonanso tomografija (nustatomi ligai būdingi demielinizacijos židiniai), somatosensoriai, regos ir klausos sukeltieji potencialai (informatyvūs nustatant simptomais nepasireiškiantį, ikiklinikinį pažeidimą. Pagal gaunamą CNS atsaką įvertinamas impulso plitimo greitis atskirais segmentais arba, jei blokada visiška, nustatomas jų išnykimas. (Atmintina, kad normalūs sukeltųjų potencialų tyrimų duomenys nepaneigia ligos). Tiriant smegenų skystį nustatomas IgG indeksas (IgG ir albumino santykis tarp kraujo ir smegenų skysčio) bei oligokloninės juostos smegenų skystyje.

Kompiuterinė tomografija išsėtinei sklerozei diagnozuoti netaikoma. Ji svarbi kitoms CNS ligoms atmesti. Esant indikacijų, atliekami kiti diagnozei patvirtinti ar paneigti reikalingi tyrimai.

Šeimos gydytojo ir neurologo bendradarbiavimo reikšmė

Kad liga būtų anksti diagnozuota, neabejotinai svarbu bendradarbiavimas tarp šeimos gydytojo, vietos neurologo bei neurologo išsėtinės sklerozės specialisto. Pajutęs neįprastus simptomus, pablogėjus savijautai, žmogus pirmiausia kreipiasi į savo šeimos gydytoją. Todėl aišku, jog būtent šeimos gydytojas yra ta svarbiausia grandis, nuo kurios priklauso, ar pacientas bus toliau siunčiamas pas specialistą. Čia ir iškyla šeimos gydytojų kompetencijos svarba. Būtent jie, žinodami išsėtinės sklerozės simptomus, įvertinę paciento nusiskundimus, turi nuspręsti, ar neurologo specialisto konsultacija tikslinga. Neurologas, įvertinęs paciento nusiskundimus, objektyvią neurologinę būklę (yra židininė neurologinė simptomatika ar nėra) sprendžia dėl tolesnės tyrimų ir gydymo taktikos. Todėl neretai pacientai į specializuotą išsėtinės sklerozės centrą kreipiasi jau iš dalies ištirti, pvz., jiems jau būna atlikta galvos ar stuburo magnetinio rezonanso tomografija ir įtarta demielinizacinė centrinės nervų sistemos liga. Todėl labai svarbu, kad šeimos gydytojas, į kurį kreipiasi negaluojantis pacientas, atpažintų išsėtinei sklerozei būdingus simptomus ar jų derinius ir laiku nusiųstų pacientą pas specialistą neurologą. Kai pacientas atsiunčiamas išsėtinės sklerozės specialisto konsultacijos – atliekami visi būtinieji tyrimai (magnetinio rezonanso tomografija, somatosensoriniai ir/ar regos sukeltieji potencialai, smegenų skysčio tyrimai), kuriais remiantis diagnozuojama išsėtinė sklerozė ar diagnozė paneigiama. Neretai prireikia ir kitų tyrimų: imuninių, transtorakalinės ar transezofaginės echokardiografijos, infekcijos žymenų tyrimų. Šie tyrimai atliekami tam, kad būtų paneigtos ar patvirtintos kitos ligos, kurių simptomai panašūs arba mėgdžioja išsėtinės sklerozės simptomus ar ligai būdingus židinius galvos ir/ar nugaros smegenyse. Neretai anksčiau išvardytus tyrimus gali atlikti tik tretinio lygio paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl išsėtinę sklerozę gali nustatyti/patvirtinti tik tretinio lygio stacionarines neurologijos paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų neurologų konsiliumas.

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 1, 2011

 

© 2006 Visos teisės saugomos.