Pernai kovai su Parkinsono liga išleista 4,8 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tai – 14 proc. daugiau nei 2017 m., kai buvo panaudota per 4,17 mln. eurų.

LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALAS 2011/9. Geriausias galvos smegenų kraujotakos problemų sprendimo būdas – tinkama profilaktika bei modernus medikamentinis arba mechaninis gydymas

2011-12-20

Daugeliui insultą, vieną dažniausių galvos smegenų kraujotakos ligų, patyrusių žmonių gali sutrikti judėjimo, jutimo, kalbos funkcijos, išsivystyti įvairaus laipsnio neįgalumas, neretas ir miršta. Nenuostabu, kad itin daug dėmesio skiriama šių ligų diagnostikai ir gydymui. Apie galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, diagnostikos bei gydymo naujienas, šioms problemoms spręsti skiriamus renginius bei rekomendacijas kalbamės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos gydytoju neurologu doc. dr. Daliumi Jatužiu.

Ką tik sugrįžote iš Pasaulinio neurologų kongreso, vykusio Maroke. Kurioms patologijoms šį kartą kongrese buvo skirta daugiausia dėmesio? Galbūt kai kurių lėtinių ligų gydymas kardinaliai pakito?

Iš tiesų džiaugėmės proga dalyvauti pasaulio neurologų kongrese, kuris vyko Maroke. Tai labai didelis, kas dveji metai vykstantis renginys. Jame dalyvavo neurologai iš viso pasaulio – daugiau nei 3 tūkstančiai delegatų. Pasauliniame kongrese maždaug proporcingai paskirstomas dėmesys visoms svarbesnėms neurologijos temoms. Atskiros sesijos buvo skirtos ir smegenų kraujotakos problemoms, ir išsėtinei sklerozei (IS), ir epilepsijai, ir judėjimo ligoms, iš jų ir Parkinsono ligai.

Kokie ryškesni lėtinių ligų gydymo pokyčiai? Galbūt išskirčiau galvos smegenų kraujotakos problemas, nes iš tikrųjų kongrese buvo akcentuojami naujos kartos antikoaguliantai, kuriuos skiriant insulto profilaktikai, kai pacientui nustatytas prieširdžių virpėjimas, nebereikia stebėti kraujo krešėjimo rodiklių ir dažnai, kas dvi savaites ar kas mėnesį, kartoti kraujo krešėjimo tyrimų. Dabar taip mes turime daryti gydydami ligonius senesnės kartos antikoaguliantais. Iš minėtų naujųjų vaistų insulto profilaktikai, esant prieširdžių virpėjimui, skirtinas dabigatranas, rivaroksabanas – indikacija profilaktiškai gydyti jais nuo insulto esant ne vožtuvų kilmės prieširdžių virpėjimui registruota ir Lietuvoje.

Nemažai dėmesio buvo skirta išsėtinės sklerozės (IS) eigą modifikuojančiam gydymui. t. y. vaistams, kurie sumažina IS paūmėjimų dažnumą. Tai labai svarbu, nes ligonio aktyvus savarankiškas gyvenimas pailgėja, atitolinamas neįgalumas. Galima teigti, jog per pastaruosius metus neseniai prasidėjusios IS gydymas, kuris pradedamas kuo anksčiau, iš tikrųjų pasikeitė iš esmės, ligoniai tapo daug savarankiškesni ir mažiau suluošinti.

Toliau vyksta ir kitoms ligoms gydyti skirtini naujų vaistų tyrimai, pristatymai. Iš tiesų ne visi „kandidatai“ randa savo vietą klinikinėje praktikoje, kai kurių gyvavimas tik tyrimais ir baigiasi, nes paaiškėja, kad jie nepakankamai veiksmingi. Vis dėlto, nepaisant krizių ir ekonominių sunkumų, kurie užgriuvo ne tik mus, bet ir kitas šalis, tyrimai nesustoja, progresas vyksta.

Kokias išskirtumėte vyraujančias neurologines ligas Lietuvos populiacijoje? Ar skiriasi sergamumas jomis nuo kitų šalių?

Atsakant į šį klausimą, tenka grįžti prie galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Jie mūsų šalyje yra dažni, mat, deja, netinkamai koreguojami insulto rizikos veiksniai: nemažai žmonių turi, tarkim, padidėjusį kraujo spaudimą ir nesigydo, nešalinami dauguma ŠKL rizikos veiksnių, ypač dislipidemija. Dažnas žino, kad jo cholesterolio koncentracija padidėjusi, bet nesiimama jokių profilaktikos priemonių: nekeičiama mityba, gyvensena, nesigydoma vaistais. Vaistų turime ir jie pagal kainą yra prieinami. Nemaža dalis žmonių, jei kreiptų daugiau dėmesio į savo sveikatą, galėtų ir patys juos pirkti bei vartoti vietoj papildų arba vietoj kitų brangių ir neefektyvių vaistų. Dėl to sergamumas insultu yra didelis.

Gana svarbi yra jau minėta išsėtinė sklerozė, kadangi mes gyvename šaltesnio klimato zonoje, o sergamumas šia liga tiek Skandinavijos šalyse, tiek Kanadoje, kurios, kaip ir Lietuva, priklauso šiai zonai, yra didelis, palyginti su šiltesnio klimato šalimis.

Nemažai yra epilepsija sergančių asmenų. Šios ligos statistiniai duomenys galbūt labai nesiskiria nuo kitų šalių, bet ja mūsų šalyje serga ne mažiau žmonių nei kitur.

Taigi, bendras sergamumo santykis yra panašus, tiktai išskirčiau kraujotakos ligas, iš jų – insultą, kurio dažnumas didesnis. Kita vertus, mūsų populiacija nėra išskirtinė, ir tie standartai, kurie taikomi kaimyninėse šalyse, Europos ekspertų nuomone, tinka ir mums, nes mūsų gyventojai yra tokie patys europiečiai, ir jiems reikėtų taikyti tuos pačius gydymo ir profilaktikos standartus.

Pasaulyje insultą kasmet patiria apie 20 mln. žmonių, ir tai, rodos, tampa jau daugiadiscipline problema. Kokias aktualias temas ir naujoves nagrinėjote šiųmetėje jau tradicine tapusioje konferencijoje Insulto profilaktikos ir gydymo naujovės?

Taip, nepaisant pastangų informuoti visuomenę, medikus apie insulto riziką ir būdus, kaip jo išvengti, sergamumas Lietuvoje yra didelis. Tai viena aktualių mūsų tradicinės konferencijos Insulto profilaktikos ir gydymo naujovės temų. Išsamesnei atskirų temų analizei buvo skirtos trys sesijos. Pirmoji – insulto profilaktikai, t. y. buvo aptariami dažnesni rizikos veiksniai, jų išsiaiškinimo problemos ir gydymo standartai. Antroji sesija buvo skirta ūminio insulto gydymo aktualijoms, tarp jų ir trombolizei. Pranešėjai skaitė pranešimus ne tiktai apie didžiųjų Vilniaus ir Kauno ligoninių patirtį, bet ir apie trombolizės taikymą Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje. Džiugu, kad ir regionai įsitraukia į bendrą ūminio insulto trombolizės įgyvendinimą.

Plačiau skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnale“ Nr. 9, 2011

 

© 2006 Visos teisės saugomos.