Pediatrija. Apie vaikų anemijas

Doc. dr. Rosita Kiudelienė,

LSMU MA Vaikų ligų klinika

 

Anemija – tai hemoglobino ir (arba) eritrocitų sumažėjimas, sukeliantis deguonies stygių organizme. Šia liga pasaulyje serga nuo 0,5 proc. gyventojų išsivysčiusiose šalyse iki daugiau nei 40 proc. besivystančiose šalyse. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2012 m. sergamumas anemijomis tarp 0–17 metų amžiaus vaikų buvo 18,8 iš 1 000. Vaikų kraujo rodikliai skiriasi nuo suaugusiųjų (1 lentelė).

 

Etiologinė anemijų klasifikacija

1. Sutrikusi eritrocitų ir (arba) hemoglobino gamyba:

1.1. Geležies, vitamino B₁₂, folinės rūgšties stygius.

1.2. Kaulų čiulpų patologija:

  – hipoplazinė, aplazinė anemija;

  – kaulų čiulpų infiltracija (leukemija, navikų metastazės).

1.3. Lėtinių ligų anemija.

1. Kraujavimas.
2. Hemolizė:

3.1. Eritrocitų patologija:

–          eritrocitų membranos defektai (sferocitozė, eliptocitozė);

–          eritrocitų fermentų defektai (piruvatkinazės, G6PD stygius);

–          hemo ir globino defektai (pjautuvinė anemija, talasemija).

3.2. Susijusi su išoriniais veiksniais:

–          imuninė;

–          neimuninė (hemolizinis ureminis sindromas, paroksizminė naktinė hemoglobinurija).

 

Morfologinė anemijų klasifikacija. Vertinamas eritrocito dydis (MCV). Šį dydį matuoja visi hematologiniai analizatoriai.

1. Mikrocitinė (MCV3:

1.1.  Hemo sintezės sutrikimas:

– geležies stygius;

– lėtinė liga;

– sideroblastinė anemija.

      1.2. Globino sintezės sutrikimas:

          – talasemija.

   2. Normocitinė (MCV 70–85 fl)³:

       2.1. Hemolizė.

       2.2. Ūminis kraujavimas.

       2.3. Lėtinė liga, infekcijos.

       2.4. Kaulų čiulpų aplazija.

       2.5. Praeinanti vaikų eritroblastopenija.

   3. Makrocitinė (MCV > 85 fl)³:

       3.1. Vitamino B₁₂, folinės rūgšties stygius.

       3.2. Naujagimiai.

       3.3. Kaulų čiulpų aplazija.

       3.4. Kepenų, skydliaukės patologija.

³– MCV normos vertinimas pagal vaiko amžių (1 lentelė).

 

Diferencijuojant anemijas, patogu naudotis algoritmu, kuriame vertinamas eritrocitų dydis bei retikulocitai (1pav.). Retikulocitai – tai jauni, nesubrendę eritrocitai. Jų padidėjimas rodo gerą kaulų čiulpų regeneraciją.

 

 

Etiologija

1. Per mažai geležies gaunama su maistu:

•  kūdikių maitinimas karvės pienu;
• vegetarizmas;
• badavimas (socialinės priežastys, liesėjimas);
• ilgiau kaip 6 mėn. maitinama motinos pienu, neduodant papildomų maisto produktų.

1. Padidėjęs geležies poreikis:

• nėštumas, maitinimas krūtimi;
• spartus augimas (neišnešioti ir mažo svorio naujagimiai, kūdikystė, paauglystė, daugiavaisis nėštumas).
• geležies stygiaus anemija nėštumo laikotarpiu;
• mažo svorio naujagimiai;
• neišnešioti naujagimiai;
• daugiavaisis nėštumas.

1. Nepakankamos geležies atsargos gimus:

1. Sutrikęs geležies pasisavinimas žarnyne:

• malabsorbcija (celiakija);
• uždegiminės žarnų ligos;
• užsitęsęs viduriavimas;
• parazitai.

1. Kraujo netekimas:

• prenatalinis (intrauterinis kraujavimas „vaisius – vaisiui“, „vaisius – motinai“);
• lėtinis kraujo netekimas (iš virškinimo sistemos, mėnesinių metu, kraujavimas iš nosies, hematurija).

 Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE 2021 m. Nr. 1