Fitoterapija nemigai ir nerimo sutrikimams gydyti

2018-11-08

Nemiga yra vienas dažniausių pacientų nusiskundimų [1]. Ji gali būti susijusi su ūmiu stresu, vartojamais vaistais, blogais miego įpročiais ar miego aplinkos pasikeitimu. Dėl miego sutrikimų dieną žmogus jaučiasi pavargęs, blogėja koncentracija, darbo ir mokymosi kokybė. Nemiga priklausomai nuo trukmės skiriama į trumpalaikę ir lėtinę [1].

 

Trumpalaikė nemiga trunka kelias dienas ar savaites, bet ne ilgiau nei tris mėnesius, ir dažnai yra susijusi su aiškiu stresą sąlygojančiu veiksniu [1]. Šie veiksniai gali būti fiziniai, psichologiniai, psichosocialiniai ar susiję su tarpusavio santykiais (darbo praradimas, artimo žmogaus mirtis, skyrybos). Nemiga dažniausiai praeina, kai problemos yra išsprendžiamos, ar žmogus susitaiko su esama situacija. Tačiau kartais miego sutrikimai tampa lėtiniais.

Lėtinė nemiga diagnozuojama, kai asmuo skundžiasi miego sutrikimais bent tris kartus per savaitę bent tris mėnesius [1]. Lėtinė nemiga dažnai gali išsivystyti segant kitomis ligomis (tiek somatinėmis, tiek psichologinėmis) ar „pereiti“ iš trumpalaikės nemigos.

Pacientai, sergantys nemiga, dažniausiai skundžiasi sunkumu užmigti, dažnu prabudimu miegant, ankstyvu prabudimu. Dienos metu jie būna pavargę, mieguisti, sutrinka dėmesys ir koncentracija, blogėja socialinės, darbo, mokymosi funkcijos, yra nuotaikos sutrikimai, irzlumas, hiperaktyvumas ar agresija, sumažėjusi motyvacija ir energija, padidėja klaidų ir nelaimingų atsitikimų tikimybė [1]. Nemiga, ypač lėtine, sergantys pacientai nuolat nerimauja dėl miego trūkumo, o tai dar labiau blogina miego kokybę.

Asmenys, neturintys miego sutrikimų užmiega per 10–20 minučių ir nakties metu būna prabudę ne ilgiau nei 30 minučių [1]. Nemiga sergantiems pacientams užmigti pavyksta per ilgesnį nei 30 minučių laiko tarpą ir/arba naktį jie būdraudami praleidžia ilgiau nei 30 minučių. Ankstyvu nubudimu ryte laikomas 30 minučių ankstesnis nubudimas nei norėta [1].

Siekiant objektyviai įvertinti nemigą, būtina žinoti detalią miego istoriją, todėl paciento prašoma pildyti miego dienyną, kuriame nurodomas prabudimų skaičius ir trukmė naktį, užmigimo trukmė, rytinio prabudimo laikas, miego kartai ir laikas per parą, simptomai, jaučiami dieną, miego aplinka, įpročiai prieš miegą ir t. t. [1]. Taip pat yra pildomi miego kokybę apibūdinantys standartizuoti klausimynai.

Nerimo sutrikimai yra kita dažna problema šiuolaikiniame pasaulyje [2]. Nerimas apima elgesio, pažintinį ir psichologinį atsaką į grėsmingą situaciją ar netikrumą ir yra apibūdinamas kaip nemaloni emocinė būklė, kurios priežastis nėra lengvai įvardijama ar suvokiama [3]. Dažnai nerimą išprovokuoja didelis stresas. Neretai kartu pacientai patiria somatinius (galvos skausmas, prakaitavimas, raumenų spazmas, hipertenzija) ir psichosomatinius (emocinis nestabilumas, sumišimas, kompulsinis-obsesinis elgesys) simptomus, kai kuriais atvejais – nuovargį ir išsekimą [4]. Streso metu vyksta sąveika tarp aplinkos stimulų (stresorių) ir sistemos, atsakančios į stresą – pagumburio-hipofizės-antinksčių ašies ir katecholaminų [3]. Dėl to asmuo, patiriantis stresą, jaučia autonominės nervų sistemos sukeltus pokyčius – dažną širdies plakimą, kūno temperatūros pakilimą [4]. Sistemos, atsakančios į stresą, aktyvinimas sukelia nemigą, o lėtinė nemiga tampa stresoriumi ir sąlygoja nerimą.

Nesunkios nemigos ir nerimo sutrikimų gydymui dažnai vartojami augaliniai preparatai [2, 7]. Šiame straipsnyje aprašomas trijų geriausiai žinomų augalų – valerijonų (Valeriana officinalis), melisų (Melissa officinalis) ir pipirmėčių (Mentha piperita) – efektyvumas gydant nemigą ir nerimo sutrikimus.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 6

 

© 2006 Visos teisės saugomos.