VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė: „Kada nors ateityje mielai sugrįžčiau į vaistinę...“

2018-11-08

Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė į farmaciją atėjo, galima sakyti, atsitiktinai – rinktis šią studijų programą apsisprendė iki mokslų vidurinėje mokykloje pabaigos likus vos pusmečiui. Panašu, kad pasirinkimas nebuvo klaidingas – ponia Irma padarė puikią karjerą, o ir dabar ji neatsižada darbo vaistinėje. Esą tai lyg atsarginis gyvenimo kelio variantas... „Mielai eičiau dirbti į vaistinę prieš pensiją, ne visu etatu, – patvirtina Irma Medžiaušaitė. – Vaistinėje esu dirbusi daug metų, neabejoju, viskas būtų gerai... Tik vieno dalyko turbūt nesugebėčiau daryti – vykdyti pardavimų planų...“

 

Gerbiama Irma, pirmiausia papasakokite mūsų skaitytojams apie save: kur gimėte, augote, mokėtės...

Gimiau ir augau Vilniuje, mokiausi 18-ojoje vidurinėje mokykloje, kuri dabar vadinasi Antakalnio gimnazija. 1983 metais įstojau į tuometį Kauno medicinos institutą (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. – V. G.) studijuoti farmaciją, studijas baigiau 1988 metais. Taigi būtent šiais metais, 2018-aisiais, mano kurso draugai švenčia jau trisdešimties metų studijų baigimo jubiliejų! O mūsų tada buvo išties nemažai: mokėsi 4 grupės, vaistininko profesiją įgijo per 100 absolventų. Esame 37-oji KMI Farmacijos fakulteto studentų laida.

 

Sveikinu, išties graži sukaktis! O kada apsisprendėte, kad studijuosite būtent farmaciją?

Mano pasirinkimas studijuoti farmaciją, jeigu visai atvirai, net ir man pačiai buvo labai netikėtas... Mokykloje mokiausi labai gerai, puikiai sekėsi tikslieji mokslai, patiko biologija (domėjausi augalais, gėlėmis), tik lietuvių kalbos turėjau ketvertus (pagal penkiabalę sistemą. – V. G.). Paskutinėje mokyklos klasėje rugsėjo mėnesį ėmiau viena sau svarstyti, kur gi reikėtų stoti, ir pati sau pasižadėjau, kad tikrai nestosiu į farmaciją. Kodėl? Nes vaistininkui reikia žinoti du kartus daugiau – viską mokytis kaip gydytojui (apie ligas) ir kartu puikiai išmanyti chemiją, biologiją, t. y. viską apie vaistus... Tik likus pusmečiui iki paskutiniųjų mokslo metų pabaigos apsisprendžiau, kad vis dėlto rinksiuosi farmaciją!.. Po ilgų apmąstymų priėjau prie išvados, kad tai amatas, kurį galėsiu pritaikyti ir šeimos gyvenime – jei vis dėlto neįstengčiau dirbti vaistinėje, prireikus galėčiau pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata...

 

Ką iki šiol atsimenate iš studijų aukštojoje mokykloje metų? Kokie mokomieji dalykai patiko labiausiai?

Studijuojant įdomiausi dalykai buvo apie augalus (farmakognozijos kursas) ir apie ligas (farmakologija), taip pat vidaus ligos bei farmakoterapija. Net trejus iš penkerių studijų metų mums, būsimiesiems vaistininkams, teko studijuoti 5 semestrus apie farmakologiją ir gydymą, t. y. ilgiau nei gydomojo fakulteto studentams! Tuo metu toks buvo studijų planas.

 

Farmacija yra pakankamai „sausas“, daug kalimo reikalingas teorinis mokslas. Ar tai jūsų neišgąsdino? Studijos turbūt nebuvo lengvos?

Taip, mokytis teko daug, kai šiandien pagalvoju – net sunku suvokti, kaip ir į galvą viskas tuo metu sutilpo (juokiasi). Man įsiminė Farmacijos fakulteto profesoriaus Eduardo Tarasevičiaus pamokymai (jis mums dėstė farmacinę chemiją – tai dalykas, kur reikia atsiminti kiekvieno vaisto formulę ir dar paaiškinti, kokia cheminė liekana kaip veikia ir su kuo reaguoja), kad svarbu yra ne viską mintinai iškalti, o žinoti, kur tai parašyta. Tais laikais, aišku, nebuvo interneto, nebuvo google, todėl tekdavo prisiminti, kas kokiame vadovėlyje ar sąsiuvinyje parašyta. Dabar žinias apie naujus vaistus ir naujus gydymo būdus padeda plėsti internetas – dabartiniams studentams tai ženklus palengvinimas...

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 6

 

© 2006 Visos teisės saugomos.