ULAC praneša: per dešimt šių metų mėnesių pasaulyje užregistruoti 107 susirgimai poliomielitu ir tai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, virš penkių kartų daugiau susirgimų, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu – atitinkamai 107 ir 19 atvejų.

MANO TOP. Loreta Kubilienė, žurnalo „Farmacija ir laikas“ vyriausioji redaktorė, LSMU Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto profesorė

2019-06-03

Knygos

  1. Vokiečių rašytojo Tomo Mano romanas „Budenbrokai“. Tai knyga, kurioje pasakojama apie Budenbrokų šeimos istoriją, apimant viso šimtmečio laikotarpį. Tai šeimos kartų kaita, šeimos įtaka ir jos augimas. Šeimos klestėjimas ir nuosmukis. Tai knyga apie ekonominį perversmą, besikeičiančias politines situacijas, nesibaigiančius kataklizmus, lengvai „vairuojančius“ šeimos likimą, ateitį, šeimos verslo perspektyvas. Iš tiesų, gyvenime turbūt yra daug dalykų, kurių mes negalime pakeisti, o jie lengvai keičia žmonių likimus... Beje, už šią knygą autorius yra gavęs Nobelio premiją.
  2. Britų verslininko vizionieriaus Ričardo Bransono „Nekaltybės praradimas. Autobiografija“. Tai atvira verslininko autobiografija, atspindinti jo verslo ir gyvenimo filosofiją. Įkvepianti knyga apie žmogų, kuris net turėdamas sveikatos sutrikimų, gyvenime pasiekė tiek daug! Drąsūs sprendimai, galintys pasirodyti neįgyvendinami, begalė verslo idėjų, kurias jis sėkmingai realizavo... Tai autentiškas pasakojimas apie verslo vienetų vystymą (muzika, aviacija), liudijantis autoriaus gebėjimus savo begalinį kūrybingumą sėkmingai suderinti su verslu, priimant ir įveikiant vis naujus iššūkius. Skaitant šią knygą įstrigo pasakojimas apie vaikų auklėjimą Anglijoje. Kaip žinome, britai garsėja gana griežtu auklėjimo stiliumi. Jaudinanti istorija: knygos herojus važiavo su tėvais vandenyno pakrante. Mama, žinodama, kad jis dar gerai nemoka plaukti, įsakmiai pasakė, kad šiandien jis pradės plaukti, ir sūnų įstūmė į vandenį, o pati nuo kranto žiūrėjo, kaip vaikas kapanojasi. Dramatiška situacija – vaikas galėjo nuskęsti! Bet jis išplaukė! Vienintelis tėvas krante buvo šlapias – vadinasi, jis šoko sūnaus gelbėti, tai yra palaikė jį šioje išlikimo dramoje. O mama tikėjo sūnumi, kad tai jam bus impulsas išmokti plaukti. Nors aš taip niekada nepasielgčiau, vis dėlto reikia pripažinti, kad „šiltnamio sąlygos“ nėra geriausias pasirinkimas, auginant ir auklėjant vaikus. 
  3. Dž. D. Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“. Tai drąsi knyga apie kelią į save, gebėjimą būti kitokiam... Aš visada stengiuosi pasimokyti iš knygų, o šiuo atveju – priimti žmones tokius, kokie jie yra. Tai yra suteikti jiems galimybę būti kitokiems. Man labai palengvėjo, kai supratau, kad mano gyvenimo stilius, mano požiūris nėra indikuotini kitiems. Mano vertinimo skalė tokia: žmogus nėra blogas ar geras, tiesiog reikia priimti jį tokį, koks jis yra – jo požiūrį, jo ypatumus, išskirtinumus. Reikia išlaikyti žmogui pagarbą. Žinoma, tai nėra lengva, ne visada pavyksta, bet stengiuosi...
  4. Dar labai norėčiau paminėti visą seriją I. Yalomo knygų, kurios tyliai moko gyvenimo tiesų. Šiose knygose naujai atradau filosofijos klasikus – Nyčę, Spinozą, Šopenhauerį.

 

Kino filmai

Sunku išskirti geriausius filmus, palikusius giliausius įspūdžius, nes filmai duoda momentinį poveikį – akims, mintims... Knygos yra žymiai paveikesnės.

1. „Dvylika įtūžusių vyrų“ (režisierius Sidney Lumetas). Jame – ne tik begalė psichologinių triukų, ne tik žavinti aktorių vaidyba... Tai labai senas filmas, tačiau problematika aktuali ir šiais laikais. Tiesą sakant, tai gana nuobodus filmas: veiksmas vyksta viename kambaryje, kuriame sprendžiamas žmogaus likimas – kaltas jis ar nekaltas dėl padaryto nusikaltimo. Didžioji dauguma prisiekusiųjų (kaltintojų) nusprendžia, kad kaltas, o vienintelis kaltintojas įsitikinęs teisiamojo nekaltumu. Ir jis geba įrodyti to žmogaus nekaltumą! Taigi vėl grįžtu prie savo įsitikinimų, kad negalima žmogaus nuteisti nežinant tikrosios tiesos. Tiesa dažniausiai esti „kažkur per vidurį“.

2. „Riešutų duona“ (režisierius Arūnas Žebriūnas). Šis filmas man įsiminė dėl narpliojamų santykių trapumo ir subtilaus humoro jausmo. Veiksmas vyksta lietuviškame kaime – o mes juk ir esame agrarinė tauta, mūsų šaknys yra agrarinės, kaimiškosios, esame, kaip sakoma, „prie žemės“. Man visą laiką kaimo kultūra buvo ir yra labai artima, aš ją labai gerbiu...

3. „Lūšnynų milijonierius“ (režisierius Danny Boyle‘as). Tai filmas apie atkaklumą – niekada nereikia paleisti savo idėjos, jeigu ją turi... Jos būtina siekti! Tai jautrus, atviras pasakojimas apie tai, ką sužinome, ko išmokstame gyvenimo mokykloje, kai atsakymų į visus iškilusius klausimus niekas nepateikia – jų tenka ieškoti patiems. Ypač įstrigęs epizodas iš šio filmo, kai tasai mažas berniukas, norėdamas susitikti su savo herojumi, sugalvoja labai drastišką, bet be galo originalų būdą tą pasiekti (krinta į srutų duobę, kad būtų atgrasus, ir dėl to kiti jam traukiasi iš kelio)…

 

Spektakliai

  1. „Hamletas“ (režisierius Oskaras Koršunovas). Didžiulį įspūdį paliko spektaklyje keliamos idėjos, o ypač įsiminė pati spektaklio pradžia, kai aktoriai sėdi prieš veidrodį, žiūri į save ir klausia – kas aš esu? Tai amžinas klausimas mums visiems, o atsakymų į šį klausimą dažnas ieškome visą gyvenimą. Ir, ko gero, ne visi tuos atsakymus atrandame...
Plačiau skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2019 m. Nr. 4
 

© 2006 Visos teisės saugomos.