Europos retomis ligomis sergančių pacientų organizacijų aljanso duomenimis, šiuo metu žinoma daugiau nei 6 tūkst. įvairių retų ligų, kaip virusinės hemoraginės karštligės, Vakarų Nilo karštligė, tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, raupsai, legioneliozė, listeriozė ir kt. Kai kurios iš šių retų infekcinių ligų registruojamos ir Lietuvoje.

Valstybinės vaistinės. Ar reikia jų Lietuvai?

2020-09-13

Virginija Grigaliūnienė

Birželio mėnesį Seimas ėmė forsuoti dar prieš porą metų iškeltos valstybinių vaistinių steigimo idėjos įgyvendinimą. Tiesa, šio klausimo svarstymas buvo pradėjęs strigti Seimo sveikatos reikalų komitetui nepritarus tokiems politikų siūlymams, todėl valdantieji skubiai kreipėsi į kitą komitetą, kuris tokią idėją palaikė... 

Paskutiniąją pavasario sesijos dieną parlamentarai po svarstymo pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, įteisinančioms valstybines vaistines. Pataisos turėtų būti priimtos rudenį..

 

Farmacijos įstatymo pataisos

Jei, kaip planuojama, Farmacijos įstatymo pataisos būtų priimtos, tokios vaistinės būtų vadinamos ligoninės vaistinėmis, o vaistai jose būtų parduodami ne tik tose ligoninėse besigydantiems, bet ir kitiems gyventojams. Tokioms vaistinėms būtų galima prekiauti ir nuotoliniu būdu.

Palaikantieji valstybinių vaistinių idėją tikina, kad naujų vaistinių atsiradimas pagerins vaistų prieinamumą, sumažins vaistų kainą. Tačiau oponuojantieji tokioms pataisoms čia įžvelgia galimas korupcijos paraiškas, sveikatos sistemos lėšų švaistymą, konkurencijos mažėjimą.

Parlamentaro Eugenijaus Gentvilo teigimu, Seimui leidus steigti valstybines vaistines, neabejotinai bus kreiptasi į prezidentą su prašymu jas vetuoti. O jeigu to nebus padaryta, bus kreipiamasi net į Konstitucinį Teismą.

Anot E. Gentvilo, Lietuvoje dabar 100 tūkst. gyventojų tenka 48 vaistinės, o Europos Sąjungos vidurkis yra 25–27 vaistinės 100 tūkst. gyventojų. Paskutinė Europos Sąjungos šalis, kuri esą turėjo valstybinį vaistinių tinklą, buvo Švedija, bet, kaip jau žinoma, pernai Švedija pardavė savo valstybinių vaistinių tinklą „Apoteksgruppen“. Jį nupirko lietuviškų vaistinių tinklas – „Vilniaus prekybos“ grupės bendrovė „Euroapotheca“.

Seimo nario Mykolo Majausko teigimu, dabar gydymo įstaigose veikia 233 didžiųjų tinklų vaistinės. Jis svarstė, kad, įteisinus valstybines vaistines, dauguma tų vaistinių turės užsidaryti, o jose dirbantys vaistininkai bus atleisti.

Negana to, M. Majauskas turi ir kitų įtarimų. Jis neatmeta galimybės, kad į valstybines vaistines darbuotojai gali būti priimami atsižvelgiant į jų partinę priklausomybę ar pažintis.

Parlamentarė Aušrinė Armonaitė įspėjo, kad pataisos, jei būtų priimtos, slopintų privačią iniciatyvą bei pažeistų konkurenciją. Anot jos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pinigai pirmiausia turi būti skirti gyventojams gydyti, sveikatos apsaugai, sveikatos priežiūrai, ligų prevencijai, bet tikrai ne valstybiniam verslui vystyti, kas esą ir būtų ligoninių vaistinių įsteigimas.

Parlamentarė prognozavo, kad, atsidarius valstybinėms vaistinėms, mažos privačios vaistinės turės užsidaryti.

Svarstant pataisas Seimas atmetė Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymą valstybinėse vaistinėse neleisti prekybos internetu, kuri reikalauja investicijų. Nes esą jei tokia galimybė paliekama, akivaizdu, kad tam bus švaistomi PSDF pinigai, atitenkantys ligoninei.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės, vienos iš pataisų dėl valstybinių vaistinių iniciatorių Agnės Širinskienės nuomone, internetinė prekyba padidintų vaistų prieinamumą gyventojams, ypač tada, kai yra didelė grėsmė, kad vėl išplis pavojingas COVID-19 virusas. Esą pandemijos metu šalies vaistinių pajėgumai buvo aiškiai nepakankami, žmonėms vaistų siuntiniai dažnai vėluodavo.

Seimas nepritarė ir Jurgio Razmos siūlymui valstybinėse vaistinėse gyventojus iš gatvės aptarnauti tik tuo laiku, kai atitinkamame mieste nebūtų nė vienos dirbančios vaistinės. Neįtikino parlamentarų ir Raimundo Martinėlio siūlymas valstybinėse vaistinėse gyventojams vaistus parduoti, jei asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba 7 kilometrų spinduliu aplink ją nėra kitos vaistinės – jis buvo atmestas.

Parlamentaras Dainius Kaminskas siūlė valstybinę vaistinę leisti steigti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri teiktų stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau ir šio siūlymo Seimas nepalaikė. Pasak sveikatos reikalų ministro Aurelijaus Verygos, tokiu atveju valstybinių vaistinių nebūtų galima steigti, tarkime, poliklinikose.

Ministro teigimu, komercinės vaistinės pirmiausia rūpinasi pelnu, o ne klientų poreikiais, todėl valstybinės vaistinės užpildys vaistų trūkumo spragas. Esą ne vienus metus kalbama apie budinčias vaistines, o jų, deja, tik vienetai. Be to, toliau nuo didmiesčių gyvenantiems žmonėms jos sunkiai prieinamos. Tuo tarpu ligoninė dirba visa parą, taigi bet kuriam žmogui būtų labai patogu. Tokiose vaistinėse esą būtų ir vaistų retoms ligoms gydyti, komercinės vaistinės jiems skiria mažai dėmesio, nes tokių pacientų nėra daug.

Seimo valdyba buvo užsakiusi pataisų dėl valstybinių vaistinių ekspertinį vertinimą, tačiau ekspertizę atlikęs ir pakeitimus sukritikavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas buvo apkaltintas suinteresuotumu, nes tarp jo rėmėjų yra „Eurovaistinė“ ir „Gintarinė“ vaistinė bei farmacijos kompanija „Berlin-Chemie Menarini“.

Valstybinių vaistinių idėjai Vyriausybė pritarė pernai

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr.6

 

© 2006 Visos teisės saugomos.