ULAC: toksoplazmozė – žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos, kuriomis dauguma susirgusiųjų užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) apdorotą ar žalią mėsą, dalis – maistui vartodami užkrėstą vandenį, nevirintą pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus daiktus.

Integruotas sprendimas skrandžio rūgštingumo pusiausvyrai

2021-04-30

Rėmuo, nevirškinimas, dispepsija yra dažną pacientą kankinantys nemalonūs sutrikimai. Dėl dietos ir gyvenimo būdo, vyresnio amžiaus, kartais dėl genetikos, nėštumo ar anatomijos, anksčiau ar vėliau beveik visiems sutrinka skrandžio rūgštingumo pusiausvyra. Iš tiesų priežastys, sukeliančios refliuksą, skrandžio skausmus, opas ir net skrandžio ar stemplės vėžį, yra kitos – nuo sutrikusio stemplės apatinio sfinkterio darbo, H. pylori infekcijos, streso iki uždegiminių procesų su stipriu imuniniu fonu, vykstančių virškinimo sistemoje. Geriau suvokiant sutrikusio virškinimo ir rėmens priežastis rastas natūralus integruotas sprendimas, kaip atkurti skrandžio rūgščių pusiausvyrą.  

 

Skrandžio rūgštingumo pusiausvyros sutrikimai

 

Skrandžio veiklą reguliuoja daugybė skirtingų veiksnių ir hormonų, o skrandžio darbo sutrikimas ar pH pokyčiai gali lemti prastą virškinimą ir žarnyne.

Rūgštis, kuri nepelnytai sulaukia daug neigiamo dėmesio, yra ypač svarbi koordinuotam skrandžio darbui. Fiziologiškai skrandyje nustatomas stipriai rūgštinis pH 1,5–2, pavalgius jis pakyla. Nustatyta, kad skrandžio pH pakilus iki 5, pepsinas nebegali susidaryti. Skrandžio rūgštis ir tinkamas pH labai svarbūs maisto medžiagų pasisavinimui – peptidų, aminorūgščių, mineralų (įskaitant geležį, varį, cinką ir kalcį), taip pat vitamino B12 ir folio rūgšties pasisavinimas priklauso nuo skrandžio rūgštingumo. Esant per mažam skrandžio rūgštingumui sutrinka skrandžio motorika, kasos fermentų ir tulžies išskyrimas. Vyresniame amžiuje pradeda mažėti HCl gaminančių parietalinių ląstelių kiekis, todėl senstant mažėja skrandžio rūgštingumas, formuojasi atrofinis gastritas.

Skrandžio gleivinės apsauga yra paprasta, bet veiksminga. Ją sudaro gleivės ir šarminis bikarbonatas, kurį išskiria pačios epitelio ląstelės. Šis gleivių ir bikarbonato barjeras yra toks veiksmingas, kad kai skrandžio ertmėje pH siekia 2, skrandžio gleivinės pH neutralus (pH 7). Šią apsaugą suardo gastritas, opos, netinkami mitybos įpročiai, vaistų, ypač aspirino, vartojimas, Helicobacter pylori infekcija.

 

Per mažo rūgšties kiekio simptomai, tokie kaip refliuksas ar rėmuo, gali būti klaidingai interpretuojami kaip padidėjęs rūgštingumas. Minėtus simptomus pajutęs pacientas vartoja vaistus, dar labiau sumažinančius rūgštingumą, taip aktyvuojamas hipochlorhidrinis ratas, gresiantis atrofiniu gastritu ar rikošetine rūgšties hipersekrecija.

 

 

Gastroezofaginio refliukso liga – imuninė uždegiminė liga

 

GERL patogenezės mechanizmai dar nėra iki galo aiškūs. Už pokyčius stemplėje atsakingas ilgalaikis stemplės gleivinės sąlytis su refliukso turiniu, kurį sukelia ydingi antirefliuksiniai barjerai. Skrandžio rūgštis ir pepsinas sukelia makroskopinius stemplės plokščiojo epitelio pažeidimus.

Ligai būdingas stiprus imuninis fonas. Pažeisti audiniai išskiria uždegimo veiksnius, kurie suaktyvina imuninę sistemą. Reaguodamos į pažeidimus, endotelio ląstelės taip pat gamina adhezijos molekules, kurios aktyvina leukocitus, taip tarpininkaudamos uždegiminėms reakcijoms. Tik neseniai buvo parodyta, kad skrandžio sultys ne tik tiesiogiai pažeidžia stemplę, bet ir stimuliuoja stemplės epitelines ląsteles išskirti imuninius citokinus ir chemokinus, kurie pritraukia imunines ląsteles. GERL sergančių pacientų gleivinė gamina kur kas daugiau įvairių citokinų, palyginti su sveikų kontrolinių grupių. Šie uždegimo veiksniai suaktyvina imuninių ląstelių migraciją ir gali būti susiję su GERL patofiziologija. Būtent imuninės ląstelės ir kilęs uždegimas padaro daugiausia žalos stemplės plokščiojo epitelio ląstelėms.

 

Skrandžio rūgšties neutralizavimas ir rūgšties išskyrimo mažinimas tiesiogiai padeda mažinti rėmens simptomus ir sumažinti GERL žalą, pacientas subjektyviai jaučiasi geriau, tačiau problema lieka neišspręsta dėl sutrikusio skrandžio ir apatinio stemplės sfinkterio darbo. Nei rūgšties išskyrimą blokuojantys vaistai, nei antacidai nepasižymi etiopatogenetiniu poveikiu GERL mechanizmui, o tik laikinai slopina pagrindinį simptomą – rėmenį.

 

 

Dabartinis gydymas

 

Rūgštį mažinantys vaistai tik mažina simptomus – neutralizuoja rūgštį, kuri gali pakilti į stemplę, arba rūgštį, kuri graužia pažeistą skrandžio gleivinę. Skrandžio rūgštis nebūna problema. Reikia ieškoti, kodėl skrandžio rūgštis pateko ne ten, kur reikia, arba kodėl atsirado skrandžio gleivinės pažeidimas. Per didelis rūgštingumas (hiperchlorhidrija) yra palyginti reta problema. Kai kurių tyrimų duomenimis, net 90 proc. atvejų nustatomas per mažas rūgštingumas ar H. pylori infekcija, o GERL ir rėmuo prasideda dėl sutrikusios apatinio stemplės sfinkterio veiklos [1].

Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS 2021 m. Nr. 1

 

© 2006 Visos teisės saugomos.