Diplomuota vaistininkė Ieva Raval: „Labai norėčiau grįžti į Lietuvą, dirbti pagal specialybę, deja, susidūriau su dideliais sunkumais“

2021-08-26

Kaunietės Ievos Semanavičiūtės-Raval gyvenimo istorija verta knygos! Ne pirmos kartos farmacininkė ruošėsi savo gyvenimą pašvęsti vaistininkystei, bet taip jau susiklostė, kad vaistinėje ji dirbo labai trumpai. Įvairiose pasaulio šalyse gyvenusi, dabar Liuksemburge su vyru indu ir dukrele įsikūrusi moteris tvirtina labai norinti grįžti į Lietuvą, dirbti pagal specialybę, tačiau paaiškėjo, kad tą pasiekti vargu ar pavyks. Žurnalo „Farmacija ir laikas“ aktualijų redaktorė Virginija Grigaliūnienė kalbasi su Ieva apie jos kelią į farmaciją ir... sunkumus, kurie dabar gerokai temdo jos laimingą gyvenimą.

Taigi, gerbiama Ieva, susipažinkime... 

Nors gimiau Kaune, daug laiko vaikystėje praleidau Josvainiuose (miestelis Kėdainių rajone – V.G.), pas giminaičius. Mano šeima buvo labai didelė keliauninkė, tad ištisai kur nors keliaudavome... Po vidurinės mokyklos įstojau į Kauno medicinos akademijos (taip tuo metu vadinosi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – V. G.) Farmacijos fakultetą. Po penkerių studijų metų 1996-aisiais tapau diplomuota vaistininke. 

 

Smalsu sužinoti, kas lėmė, kad pasirinkote vaistininkystę?

Man nuo mokyklos laikų patiko chemija, biologija. Šie dalykai reikalingi ir medicinoje, taigi patiko ir medicina, bet, renkantis farmaciją, didžiausią įtaką turbūt padarė senelis, kurio, beje, nemačiau net akyse – jis mirė, vos tik aš gimiau... Senelis, mamos tėtis Adomas Anglickis, buvo vaistininkas, dirbo Telšiuose. Girdėjau daug pasakojimų, koks jis buvo atsidavęs pacientams, vaistinės lankytojams, todėl laikiau jį pavyzdžiu. Be to, mano pusbrolis irgi baigęs farmaciją, iki šiol dirba vaistinėje. 

 

O jei prisimintumėte studijų laikus... Kas patiko, o ką norisi greičiau pamiršti?

Man labai patiko studijuoti! Žavėjo nuostabus studentiškas gyvenimas, todėl mano prisiminimai apie studijas yra tik patys geriausi. Tai buvo gražiausi, fantastiški mano gyvenimo metai. Tais laikais studentai pakankamai vargdavo (materialine prasme), tuo metu, kai aš studijavau, buvo permainų laikotarpis Lietuvoje, maistą gaudavome už talonus, taigi buvo ne pyragai... Bet, mes, studentai, vis tiek buvome viskuo patenkinti. Kiek turėjome, tiek ir užteko. 

 

Ar teko po studijų padirbėti vaistinėje?

Taip, dirbau vaistinėje Vilniuje, tačiau – vėliau. Iš karto po studijų įsidarbinau Kauno farmacijos įmonėje „Sanitas“, kokybės kontrolės laboratorijoje. Buvau vyriausioji chemikė. Tai, ko gero, buvo mano mėgstamiausias darbas iš visų, kokius tekę dirbti. Tačiau po kurio laiko dėl tam tikrų aplinkybių teko ieškotis darbo Vilniuje. Sostinėje mane priėmė dirbti į tinklo vaistinę. Joje praleidau pora metų. Prisipažinsiu – ieškojau, kur geriau, todėl susipažinau su darbu ir kituose vaistinių tinkluose.

 

Tačiau galiausiai su vaistininkyste atsisveikinote. Kas atsitiko? 

Tikrai nieko bloga neatsitiko – tiesiog aš ištekėjau (juokiasi – V. G.). Susipažinau su vyru, kuris gyveno ir dirbo Vokietijoje. Jis – indų tautybės mokslininkas. Sukūrėme šeimą ir išvykau gyventi į Vokietiją. Kadangi vokiečių kalbos nemokėjau, anglų kalbos žiniomis irgi negalėjau pasigirti, nes tais laikais mokykloje puikiai išmokydavo tik kalbėti rusiškai, nebuvo nė kalbos, kad rasiu darbą Vokietijos vaistinėje. Šioje šalyje jau tais laikais galiojo įstatymas, kad vaistinėje gali dirbti tik vokiškai labai gerai kalbantis ir aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus. Kadangi vokiškai nekalbėjau, durys į vaistinę neatsivėrė. Bet dėl to per daug neliūdėjau – viena vertus, neturėjau didelio noro dirbti, nes man patiko laisvė, o, antra, vyras pakankamai uždirbdavo, mums pinigų užteko... Po kurio laiko gimė dukra, o man kilo sveikatos problemų, tad ir vėl planus dirbti vaistinėje teko atidėti. Bet aš, aišku, supratau, kad visą laiką namie neišsėdėsiu, ir po truputį pradėjau mokytis vokiečių kalbos, norėjau įgyti vaistininko licenciją. Deja, kilo visokių sunkumų, o 2010 metais mano turėtą vaistininko licenciją panaikino. Kadangi licencijos nėra, negalėjau jos atnaujinti. Vyro darbas nepastovus, jis nuolat keičia gyvenamąją vietą – vyksta dirbti ten, kur gauna kontraktą, taip ir važinėjame iš vienos šalies į kitą... 

Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2021 m. nr. 4

 

© 2006 Visos teisės saugomos.