Aktininė keratozė ir jos sukeliamos onkologinės odos ligos. Kaip jų išvengti?

2021-09-10

Šiltasis metų sezonas dosnus malonių pojūčių – saulė ne tik teigiamai veikia mūsų nuotaiką, bet ir skatina natūralią vitamino D gamybą, mažina kraujospūdį, gerina smegenų veiklą bei miego kokybę. Tačiau neatsargus mėgavimasis saulės voniomis žmogaus sveikatai gali sukelti neigiamų pasekmių, apie kurias byloja visose saulės eksponuojamose odos srityse atsiradusios įvairios šiurkščios dėmelės, židinukai, išryškėjusi pigmentacija ir pleiskanojimas. Tokiems pacientams specialistai vis dažniau diagnozuoja odos ligą – aktininę keratozę. Kai kuriose Europos šalyse, pvz. Nyderlanduose, vyresnių nei 45 metų amžiaus gyventojų grupėje aktinine keratoze serga 49 proc. vyrų ir beveik 30 proc. moterų, o saulėtose šalyse sergamumas šia liga kartais viršija ir 60 procentų. Pacientai, kuriems patvirtinama aktininės keratozės diagnozė, labai rizikuoja susirgti kai kuriomis odos onkologinėmis ligomis. 

Plačiau apie ultravioletinių saulės spindulių sukeliamą aktininę keratozę, jos etiologiją, diagnostikos, gydymo bei prevencijos galimybes kalbamės su gydytoja dermatologe Aiste Audickaite.

 

Kokios yra pagrindinės aktininės keratozės išsivystymo priežastys?

Pagrindinis aktininės keratozės rizikos veiksnys yra saulė, tačiau šią ligą sukelia ne vienkartinis, o ilgalaikis, metų metais besitęsiantis saulės poveikis. Šia liga taip pat dažniau linkę sirgti šviesios odos (I–II tipo), šviesių plaukų bei akių ir vyresniojo amžiaus gyventojai, pacientai po organų transplantacijos. Anksčiau aktininė keratozė buvo nustatoma daugiausia vyresniems nei 50 metų žmonėms, o štai dabar diagnozuojama jau ir keturiasdešimtmečiams. Taip yra dėl pasikeitusio gyvenimo būdo – žmonės dažniau keliauja, daugiau laiko būna saulėje, todėl gerokai padidėja kauptinis saulės poveikis.

 

Kas yra aktininė keratozė ir kokia galima jos išraiška?

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 5

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.