ULAC: toksoplazmozė – žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos, kuriomis dauguma susirgusiųjų užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) apdorotą ar žalią mėsą, dalis – maistui vartodami užkrėstą vandenį, nevirintą pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus daiktus.

Ar tikrai statinų sukeliami šalutiniai poveikiai yra realūs?

2021-04-30

            Statinai – tai vaistų grupė, skiriama siekiant sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir užkirsti kelią potencialiai gyvybei grėsmingoms būklėms, tokioms kaip miokardo infarktas ir insultas. Įvairių klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad, esant didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, statinai padeda sumažinti šių ligų ir mirties riziką maždaug 25–35 proc. Statinai yra plačiai vartojami vaistai, tačiau apskaičiuota, kad, atsižvelgiant į egzistuojančius individualius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, šiuos vaistus turėtų vartoti dar bent 15–20 milijonų pasaulio žmonių.

Dauguma žmonių statinus toleruoja gerai ir nesiskundžia ryškesniais šalutiniais poveikiais, tačiau kartais pacientams gali pasireikšti galvos ir raumenų skausmai, silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, viduriavimas, kepenų fermentų kiekio padidėjimas ir kita. Statinų šalutinio poveikio baimė gali paskatinti žmones nevartoti šių vaistų net ir esant aiškioms indikacijoms, tačiau neseniai atlikto klinikinio tyrimo rezultatai rodo, kad tais pačiais nepageidaujamais simptomais skundžiasi ir netikrą vaistą – placebą – vartojantys pacientai.

            Atliekant klinikinį tyrimą SAMSON nustatyta, kad net 90 proc. su statinais siejamų šalutinių poveikių buvo užregistruota ir skiriant pacientams netikrą vaistą – placebą. Tai vadinamasis nocebo efektas – pacientas vartodamas placebą jaučia nepageidaujamą statino poveikį.Tai itin svarbus atradimas, nes tyrimų rezultatai rodo, kad tinkamai vartojami statinai padeda sumažinti pacientų mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ir atvirkščiai, jei gydymas statinais savavališkai nutraukiamas, mirties nuo miokardo infarkto ir insulto rizika atitinkamai padidėja. Taigi, jei statinus vartojantys pacientai žinotų, kad jų jaučiami simptomai nėra tiesiogiai susiję su vaisto veikimo mechanizmu ir savavališkai jų vartojimo nenutrauktų, tai galėtų išgelbėti jų gyvybes. Asmenys, besiskundžiantys šalutiniu vaistų poveikiu iš tikrųjų gali jausti nemalonius pojūčius, tačiau turėtų žinoti, kad jie atsiranda ne dėl cheminių su vaistu susijusių organizme vykstančių reakcijų. Pavyzdžiui, jeigu prieš akis matome mėgstamą patiekalą, mūsų burnoje pradeda gamintis seilės. Tačiau seilės gaminasi ne dėl maisto poveikio, bet dėl smegenyse vykstančių asociacinių procesų. Taip pat kartais atsitinka ir taip, kad tik pradėjęs vartoti statinus pacientas susergat tam tikra liga ir vaisto vartojimą nutraukia. Pajutęs pagerėjimą susieja statino vartojimo pradžią su pirmaisiais buvusios ligos simptomais ir net vėl pradėjęs vartoti vaistus iš naujo gali pajusti tuos pačius nemalonius pojūčius ir dėl to nuspręsti statino nebevartoti. Toks elgesys yra ypač pavojingas, todėl pajutus bet kokius su vaisto vartojimu siejamus šalutinius reiškinius pirmiausia būtina pasikonsultuoti su savo gydytoju.

 

Klinikinio tyrimo SAMSON metodika

 

            Klinikinis tyrimas SAMSON buvo vykdomas Londono imperatoriškajame koledže. Jame dalyvavo 60 suaugusiųjų, kurie neseniai savavališkai nutraukė statinų vartojimą dėl pasireiškusių šalutinių reakcijų. Kiekvienam tiriamajam buvo duodamas 12-os buteliukų rinkinys – po vieną kiekvienam metų mėnesiui. Atsitiktine tvarka 4 mėnesius tiriamieji vartojo statiną, 4 mėnesius – placebą ir 4 mėnesius gavo tuščius buteliukus, taigi tuo metu nevartojo jokių vaistų. Kurį buteliuką pacientas gaus kurį mėnesį atsitiktine tvarka nusprendė kompiuterinė programa. Dalyviai kasdien dokumentavo tyrimo eigą – užsirašė, ar piliulę išgėrė, bei įvertino savo būklę skalėje nuo 1 iki 100. Tyrimą vykdę mokslininkai tikėjosi, kad šalutiniai poveikiai ryškiausiai bus matomi statiną vartojusių pacientų grupėje ir galbūt vidutiniškai tarp placebą vartojusių tiriamųjų. Rezultatai tyrėjus nustebino (1 pav.):

  1. Jaučiamų nepageidaujamų simptomų intensyvumas vartojant statinus buvo gerokai didesnis nei nevartojant jokių tablečių (p 
  2. Placebo vartojimo periodais nepageidaujamų simptomų intensyvumas taip pat reikšmingai buvo didesnis nei nevartojant jokių tablečių (p 
  3. Reikšmingo nepageidaujamų simptomų pasireiškimo dažnio ir stiprumo skirtumo tarp statino ir placebo vartojimo periodų nebuvo (p = 0,368).
  4. Apskaičiuota nocebo efekto dalis buvo 90 proc.
  5. Praėjus 6 mėnesiams po tyrimo pabaigos, 50 proc. tiriamųjų atnaujino statinų vartojimą.

      Taigi klinikinio tyrimo SAMSON rezultatai įrodo, kad statinus vartojančių pacientų

jaučiami šalutiniai poveikiai yra sukeliami nocebo efekto – asmenys jaučia tam tikrus nemalonius pojūčius dėl neigiamų asociacijų, o ne dėl realaus biologinio vaisto poveikio. Tyrėjai padarė išvadą, kad net 90 proc. su statinų vartojimu siejamų pacientų jaučiamų šalutinių poveikių sukelia nocebo efektas.

 

Tyrimo įtaka gydymo taktikos pasirinkimui

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE 2021 m. Nr. 1

freepik.com nuotrauka

 

© 2006 Visos teisės saugomos.